Auklė

26.

Din din

Nuskambėjo šaižus durų skambutis. Vieną kartą, tada antrą, trečią. Neištvėriau ir šoktelėjus iš lovos nubėgau prie durų.

Pravėriau jas ir už jų stovėjo taxsi vairuotojas iš vakar dienos.

-Labas rytas panele. Aš vakar automobilyje radau jūsų mobilūjį ir keletą kortelių jūsų vardu - šyptelėjo ir ištiesė mano daiktus.

-O Dieve. Ačiū jums, jau galvojau pamečiau - nusijuokiau.

-Gal kavos? - paklausė -Čia netoli yra nebloga vieta išgerti kavos.

-Atleikit,bet dabar problemos su seserim. Gal kada kitą kartą?  užsirašykit namo numerį *le pasakė numerį*. Tai tikiuos susisieksim. Dar kartą ačiū - tariau ir uždariau duris.

-Arial! Kraukis daiktus, išvažiuoji.

Atsakymo nesulaukiau todėl užlipau į viršų pažiūrėti ar jai viskas gerai.

Ji gulėjo svečių kambaryje susirietus į kamuoliuką ir kūkčioji.

-Arial - sugriežiau dantimis.

-Man viską skauda Odetta - suverkšleno.

-Karma - pašaipiai tariau.

Niekada nesigailėjau savo sesers. Ir taip jos globa man užkrovė begalę rūpesčių, o dar kai pagalvoji, kad dėl jos iširo palyginus tobula mano tėvų santuoka...

-Prašau pasigailėk manęs - maldavo ji.

-Dvi savaitės. Tiek duodu tau laiko. Jeigu tu pabėgsi ar vėl kažką prisidirbsi, jeigu neisi į mokyklą, žinok, kad tavęs laukia internatas - šiek tiek atsileidau.

-Ačiū tau. Labai ačiū - suverkšleno ji. -Ir dar gal galėtum paprašyti tėvo pinigų? Jis su manimi nekalba.

-Nesiruošiu. Džiaukis ir taip turi progą jau antrą kartą išvengti internato. Trečias kartas bus lemiamas patikėk - tariau ir užtrenkiau duris.