29

485 44 6
                                    

Kodėl likimas iš manęs tyčiojasi?

Už durų stovėjo išsišiepęs Niall.

-Giliai širdyje jaučiau, kad grįši - nusišypsojo netikra šypsena ir įleido mane vidun. -Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja, gal šį kartą liksi amžiams?

-Drįsčiau abejoti. Kur Celine? Ir kodėl meluoji, jog turi tik vieną vaiką? Ir kad esi našlys? - kilstelėjau antakį.

-Nemeluoju, Melissa ištikrųjų mirė, o berniukas mano brolio, tada melavau tau, kad pasigailėtum manęs, - vėl ta šlykšti šypsena.

Nusipelnei.

-Tu bjauriausias žmogus iš visų kuriuos kada nors esu sutikusi - apsidairiau po naujus Horan namus.

-Oh, ačiū, miela iš tavo pusės - pridėjo ranką prie širdies ir pervertė akimis. -Arial liks viena namuose? Galbūt ji nori apsigyventi čia? Namas didelis, nebent tu pavydi, savo jaunesnei seserei mano dėmesio - gūžtelėjo pečiais.

-Tai neįmanoma, jau geriau paliksiu ją vieną, negu gyventi su tavimi. 

-Taip ir pyksimės likusius metus iki gyvenimo galo? - Horan žengė žingsnį arčiau manęs, o aš atsitraukiau.

-Tu įsitikinęs, kad gyvensiu čia iki gyvenimo galo? Tuomet tikriausiai greit mirsiu.

-Odeta, tu jau eini iš proto dėl manęs, - žengė dar vieną žingsnį link manęs, aš - nuo jo.

-Tu esi šlykštus žmogus, mergišius. Kokia sveiko proto mergina gali tave įsimylėti? - pavarčiau akis.

-Tu. Tu myli mane su visais mano šlykstumais, - ir vėl pasikartojo tie žingsniai, jis - link manęs, aš - nuo jo, kol galiausiai atsimušiau į sieną.

-Aš nenustebusi, kodėl Melissa tave paliko - pavarčiau akis.

-Bet tu nepaliksi. Šį kartą aš tavęs nebepaleisiu - mirktelėjo ir priėjo visai arti manęs. Gal net būtume pasibučiavę, jeigu ne balselis už Niall nugaros:

-Tėti? - švelnus Celine balselis.

-Celine! - išsišiepiau ir pritūpiau.

-Celine brangioji atsimeni Odetą? Ji tavo pirmoji auklė - Niall pristatė mane.

-Daugiau auklių aš neturėjau tėti - trimetė papūtė lūpas ir ištiesė rankytes apsikabinti mane. -Prisimenu tave, Ode.

'

Ir vėl reikės gyventi su juo.

Kodėl aš vis dar čia? Kodėl neišeinu?

Dabar sėdžiu ant lovos savo naujajame kambaryje ir pasąmonėje kirba tokie ir panašūs klausimai kirba mano galvoje.

Nes mane traukia čia būti. Tik niekaip nesuprantu kodėl, bet dar suprasiu. Prisiekiu.

AuklėDonde viven las historias. Descúbrelo ahora