Narcizas

Antras lapelis

Visų žvilgsniai vėl krypo į mane, nors nebeatlikau disko kamuolio vaidmens. Kartais susimąstydavau kuo aš jiems užkliuvau? Matyt, dėl to, kad man nerūpėjo populiarumas, tetroškau pabaigti mokslus, todėl jiems atrodžiau, kaip iš kitos planetos. Kiekvieną dieną matydavau, kaip paaugliai vis lenda prie mūsų mokyklos ,,elito", siūlydami ateiti į jų vakarėlius, kai kurie net bandydavo sumokėti jiems, kad taptų populiarūs. Tuo tarpu jie tik nusijuokdavo ir paskleisdavo gandus apie tą nelaimėlį. Kaip nekeista. Ne ,,elitas", o paprasti pasipūtę mažvaikiai. Liežuvautojams grįžus prie savo kalbų, išsitraukiau iš kišenės telefoną, norėdamas patikrinti laiką bei pasitikslinti pamokų tvarkaraštį. Matematika. Pasitaisęs kuprines petnešas, vis dar rankose laikydamas telefoną, dar kartą apžvelgęs visas paauglių grupeles, sutikau to pačio asmens žvilgsnį. Šį kartą pasirodė ir žavi šypsena.

Ak, kad galėčiau žinoti ką ta šypsena reiškia.