Narcizas

Penkioliktas lapelis

Visų akys vertino mano aprangą, eiseną, kad tik rastų prie ko prisikabinti. Nors šiandien atrodžiau įprastai, nes mano sesei nebuvo noro pasirausti tarp mano daiktų ir juos visaip išpaišyti, žinojau, kad tai apkalbų nesustabdys. Labai tikiuosi, kad mano kūrybingajai seseriai, neteks patirti to, ką tenka man. Ji tokia vaikiška ir besidžiaugianti gyvenimu, kas sukelia šypsena mano veide, tad nenorėjau, kad visa tai iš jos atimtų. Dėl šios priežasties ir buvau įsivėlęs į muštynes su vienu vaikinu iš mano mokyklos. Jam pradėjus tyčiotis iš mažylės, nieko neapgalvojęs trenkiau jam į kairįjį žandą. Nežinau ar dėl nuostabos ar dėl ko, vaikino smūgis man, buvo silpnas. Dabar, prisiminęs tą įvykį, suprantu, kad iš dalies jam smogiau dėl to, kaip jis ir visi kiti elgiasi su manimi mokykloje. Nors tikinu save, kad jų nuomonės man turėtų rūpėti mažiausiai, žinau, kad jos mane iš lėto smugdo, o įsikibti, į nieką negaliu. Kad ir kaip šiandien buvo vėsu lauke, atėjau be striukės, tik su pirštinėm ir šaliku, kurie ilsėjosi mano kuprinėje. Baimė, vėl būti uždarytam su nepažįstamuoju tamsoje, buvo per didelė, todėl, kad jos išvengčiau, nusprendžiau kentėti šaltį. Galėjau lažintis, jog jei ir toliau bijosiu užeiti į rubinę ir aukosiu dėl to savo sveikatą, po savaitės gulėsiu savo lovoje, apsuptas nosinių bei vaistų pakuočių krūva. Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo labiau suprantu, kad tai yra kvaila, bet žinojau, jog vis tiek elgsiuosi taip, nepaisant visko. Nebent išsiaiškinčiau ko tas žmogus nori, tačiau tai iškviestų dar daugiau netikėtimų ir painiavos, todėl nusprendžiau kentėti. Praėjau pro rubinę, kurioje degė šviesa, tačiau joje nieko nebuvo. Patekęs į antrą aukštą, kuriame turėjo vykti matematikos pamoką, patekau į grūstį, trukdančią man ramiai nueiti iki kabineto. Buvau gana smulkaus sudėjimo, todėl brautis pro visus tuos žmones nebuvo sunku. Vienintelis sunkumas buvo tas, kad mačiau, kaip link manęs artėja asmuo, niekaip nepaliekantis manęs ramybėje, tačiau dabar besikalbantis su savo draugais, lyg niekur nieko. Jam einant pro mane, pajutau jo ranką paliečiančią manąją bei šiurpuliukus bėgiojančius po mano kūną.

Ak, kad galėčiau žinoti, ką tas prisilietimas reiškia.