Narcizas

Dvidešimt trečias lapelis

Visų žvilgsniams nukrypus į mane, sunkiai atsidusau, suprasdamas, kad tai tikriausiai niekada nepasikeis. Viena iš paauglių grupelių pradėjo tarpusavyje stumdytis, todėl aš vos vos pasitraukiau į kitą pusę, tačiau čia manęs laukė garsus juokas bei bandymai pakišti kojas, taip bandant mane priverst nukristi, tačiau aš manevringai to išvengiau. Pavartęs akis dėl jų vaikiškumo, nors pat vakar su sese žiūrėjau Auksaplaukę bei dainavau visas dainas, taip bandydamas atsiriboti nuo tų visų minčių savo galvoje. Keliom akimirkom sustojau prie skelbimų lentos, bet kadangi nieko įdomaus, nepaisant dramos bei šokių būrelio, nebuvo, nuėjau toliau, apeidamas į mane žiūrinčių merginų grupelę. Viena iš jų nusprendė, kad bus šmaikštu, prieiti prie manęs bei bepešant savo plaukų sruogą, padėti savo ranką ant peties ir bandyti su manimi flirtuoti, tačiau man tai pasirodė pasibjaurėtina. Jai bekalbant įvairiausias nesąmones, kažkas nestipriai atsirenkė į mus, taip mane atskirdamas nuo jos ir sumurmėjęs ,,atsiprašau", nuėjo į rubinę. Iš balso galėjau atpažinti, kad tai buvo asmuo, verčiantis mane jaustis kitaip, nei aš esu įpratęs, todėl nieko nelaukęs, nustumiau merginą ir greitu žingsniu pasiekiau patalpą, kurioje buvome tik mes dviese.
-Ačiū, kad atitraukei jos nagus nuo manęs,-padėkojau asmeniui, dabar bekabinančiam savo striukę ir nežiūrinčiam į mane.
-Visada prašom,-sumurmėjo ir atsirėmė į sieną, taip galėdamas stebėti mane.
Pajutęs kaistančius skruostus, greitai nusisukau, prieidamas prie savo pakabos ir stengdamasis rengtis, kuo lėčiau. Galėjau girdėti asmens žingsnius bei stiprėjantį vanilės kvapą, kuris manęs jau nebeerzino taip, kaip anksčiau. Jo rankos apsivijo mano liemenį, padengtą raudonu megztiniu. Asmuo prisitraukė mano kūną prie savojo, panardindamas veidą mano kaklo linkyje ir iškvėpdamas orą. Mano veide atsirado šypsena, o visas kūnas pradėjo kaisti dėl jo artumo. Asmuo mane lėtai apsuko, o jo rankos vis dar ilsėjosi ant mano liemens. Jutau savo raustančius skruostus, tačiau vis tiek neatitraukiau savo akių nuo asmens. Pastarasis lėtai pasilenkė link manęs, visai kaip prieš kelias dienas. Nuo tos visos įtampos, jam nieko nedarant, sulaikiau savo kvėpavimą ir stengiausi išsilaikyti ant kojų, kurios dabar labai drebėjo. Nurijau susikaupusias seiles bei apsivijau savo rankomis jo kaklą, kai asmens veidas atsirado prie pat manęs, o jame pasirodė ta pati, žavinga šypsena. Jis mane švelniai prispaudė prie sienos ir kai aš jau nebegalėjau tverti, priglaudė savo lūpas prie manųjų. Tą akimirką, mano akys užsimerkė, širdis pradėjo plakti daug greičiau, pilve apsigyveno visas zoologijos sodas, o aš pats stengiausi nenukristi, dėl visų šitų jausmų stiprumo, todėl dar labiau prispaudžiau prie žmogaus. Nežinau, ar jis jautėsi taip pat, tačiau dabar man tai nerūpėjo. Buvau susitelkęs ties bučiniu, kuris niekada nemaniau, kad nutiks rubinėje, už sienos esant daugybei paauglių ir man būnant vaikino glėbyje.

♡pagaliaaau bučkis dručkis♡ btw, tas sakinys su Auksaplaukės filmuku puikiai apibūdina mane:D su naujais!♡