Narcizas

Dvidešimt ketvirtas lapelis

Visų žvilgsniai krypo į mane, tačiau aš vis dar buvau užsisvajovęs, nes mano mintis buvo užkariavęs jis. Nežinau, kas man paliko didesnį įspūdį, ar pirmasis bučinys su vaikinu, ar visa popietė praleista su juo besivaikštant parke su puodeliu kavos ir nesibaigiančiomis kalbomis. Visą laiką mano delnas ilsėjosi jo delne, kas nebuvo nė trupučio keista, nebent tik į mus spoksantiems žmonėms. Mano veide atsirado menka šypsena prisiminus dar keletą smulkmenų iš vakar dienos, bet visa tai sunaikino daugybė raudonų balionų ir porelių, beflirtuojančių visuose kampuose. Tik dabar prisiminiau, kad šiandien Valentino diena. Dar viena įprasta diena metuose. Pavarčiau akis ir patraukiau į rubinę, kur tikėjausi susitikti su juo. Užėjęs į patalpą, pamačiau vos keletą striukių ir vieną merginą, kuri po kelių akimirkų nuskubėjo pas savo drauges. Nutraukiau nuo savo kūno striukę bei šaliką, kurie atidengė mano geltoną megztinį su keleta gėlių nugaroje, kurias prisiuvo mano sesuo ir vertė nešioti. Man bekabinant striukę, rubinės durys užsidarė, patalpoje pasklido švelnus vanilės kvapas, o mano veide atsirado šypsena. Atsisukau į asmenį, kuris stovėjo per metrą nuo manęs ir šypsojosi, kažką slėpdamas už nugaros.
-Labas,-sumurmėjo ir prilietė lūpomis nuo skruostą, taip sukeldamas šiurpuliukus, kurie nukeliavo po visą kūną.-Aš, o Dieve, tai taip lėkšta, turiu tau dovaną.
Manyje maišėsi nuostaba bei sumišimas. Taip pat jaučiausi nejaukiai, nes pats neturėjau nė papraščiausios dovanėlės.
-Atleisk, bet aš tau nieko nenupirkęs, net buvau pamiršęs apie visą tą Valentino dieną,-sušnabždėjau, nuleisdamas akis į žemę.
Vaikinas nieko neatsakė, tik priėjo arčiau ir švelniai suėmė mano riešą bei prisegė ant jo apyrankę su mūsų vardų pirmosiomis raidėmis. Pakėliau akis į asmenį, kuris dabar stovėjo su šypsena, vis dar belaikydamas mano ranką, kurios nenorėjau patraukti. Po kelių akimirkų, jis suėmė gėlę, kurią buvo pasidėjęs ant kuprinę ir įkišo ją ant mano ausies, taip priversdamas mane išrausti.
-Tai puikiai dera su tavo megztiniu ir tavo mielu veidu,-sukikeno.-Su Valentino diena, narcize.
Vaikinas pasilenkė ir atsargiai suėmęs mano veidą, priglaudė savo lūpas prie manųjų. Apsivijau savo rankomis jo kaklą ir norėjau sustingti šioje akimirkoje.

ATSIPRAŠAU, KAD NET DU MĖNESIUS NEBUVO NAUJOS DALIES. ir aš žinau, kad Valentino diena jau praėjo, bet nesigilinkime! tikiuosi patiko♡