Narcizas

Aštuonioliktas lapelis

Visų akys stebėjo mane taip, lyg žinotų, kas vakar nutiko rubinėj, lyg asmens pakštelėjimo žymes galėjo matyti visi. Galėjau jausti, kaip mano skruostai rausta, dėl tokio įvykio, kuris daugumai galbūt būtų visai paprastas bei neįsimenantis, skirtingai nei man. Joks žmogus, nepaisant mano giminaičių bei paauglių grasinančių supažindinti mano veidą su jų kumščiu, nėra stovėjęs taip arti manęs ir vertęs mano širdį taip plakti iš baimės. Net ir dabar jaučiau, kaip ji daužosi vis labiau ties kiekvienu mano žingsniu artėjančiu prie rubinės. Man praeinant pro paauglius, supratau, kodėl jie į mane šiandien žiūrėjo su didesne pašaipa, nei įprastai. Ant sienų buvo iškabinti plakatai su mano nuotraukomis, aplink kurias buvo prirašytų įvairiausių įžeidimų ar nupiešta visokių nešvankybių. Nuplešiau šalia manęs esantį lapą ir tik pavartęs akis, dėl tokio vaikiškumo, išmečiau jį į šiukšliadežę, pilną makiažo tubelių, kurios buvo tuščios, kaip ir jų buvusios savininkės. Įžengiau į rubinę, kuri pirmą kartą buvo užimta, per šiuos kelis mėnesius.  Nenustebau, kad tai buvo vaikinas su mergina, agresyviai bučiojantys vienas kitą bei beveik nekvėpuojantys. Jiems neišgirdus mano atėjimo, aš ramiai nuėjau prie savo pakabos ir pakabinau striukę, žinodamas, jog šį kartą rubinėj nedings šviesa ir neužsitrenks durys. Vos mane apie tai pagalvojus, tai ir nutiko, kas mane nustebino. Galėjau būti tikras, kad nepažįstamasis matė tą porelę prieš užeidamas ir vis tiek nusprendė taip pasielgti. Hormonų apimtiems paaugliams tai nieko nereiškė, jie ir toliau leido labai keistus garsus su savo burnomis, kad nesusilaikęs prunkštelėjau. Visas mano linksmumas dingo, pajautus vanilės kvapą bei asmens artumą, kuris mane nemažai gąsdino. Pajutau jo rankas paliečiančias mano rudus, kelias garbanėles turinčius plaukus, kurios mane erzino, bet nieko negalėjau pakeisti. Nejaukiai pasimuisčiau. Tai buvo vienintelis judesys, kurį galėjau padaryti, žmogui stovint taip arti manęs. Jis, apsimetęs, jog nepastebi, kad man nejauku, pasilenkė prie ausies ir sušnabždėjo:
-Šiandien po septynių pamokų susitikim parke. Viską paaiškinsiu.
Mintyse šokau laimės šokį, kad pagaliau sužinosiu jo neįprasto elgesio priežastis. Asmuo pasitraukė nuo mano ausies ir šį kartą paliko bučinį ant kaklo.

Ak, kad tik greičiau ateitų laikas, kai sužinosiu, jo elgesio priežastis.