Narcizas

Dvyliktas lapelis

Visų žvilgsniai, kaip įprastai, nukrypo į mane, tačiau galėjau girdėti, kaip jie kalba apie vakarykštes muštynes. Pačios kumštynės man nebuvo tokios įdomios, kaip įvykis klasėje su nepažįstamuoju žmogumi, kuris mane kažkuo apkaltino. Iš pradžių planavau su tuo asmeniu pasikalbėti, išsiaiškinti jo žodžių prasmę, tačiau persigalvojau. Man nereikia dar didesnių problemų mokykloje, ypač su tokiais agresyviais žmonėmis. Tik dabar beidamas koridoriumi, kai ką supratau. Tie du asmenys, kuriuos mačiau besibučiuojančius prie pavaduotojos kabineto, buvo tie patys, kurie vakar mušėsi. Deja, bet tai nepaaiškinio vakarykštės frazės, o tik dar labiau viską sumaišė. Spėju, kad tie balandėliai dėl kažko susipyko ir nusprendė apkaltinti mane, nes juk tokia jau ta mano pareiga. Būti atsakingam už visas blogybes nutikusias mokykloje. Nuleidęs galvą ir rankoje belaikydamas biologijos užrašus, kartojausi kontroliniui tol, kol, jau kaip įprasta, buvau sulaikytas už megztinio rankovės. Iš netikėtumo pašokau, bet išvydęs piktą žvilgsnį, tuoj pat nusiraminau, nenorėdamas parodyti savo baimės. Asmuo vėl prisitraukė mane artyn ir tyliai, bet aiškiai, o jo balse galėjai girdėti neapykanta, ištarė:

-Per tave praradau jį, narcize.

Ak, kad galėčiau žinoti, ką šie žodžiai reiškia.

jeigu atvirai, tai aš neįsivaizduoju kas šitoj istorijoj dar gali nutikti ir kaip jinai baigsis, todėl kiekvienas įvykis, man pačiai yra staigmena:') palikit nuomonių, labai prašau! būtų įdomu sužinoti ko šiame kūrinėlyje, jūsų nuomone, trūksta.