Baby Im Perfect For You (Baigta)

22 Dalis

Baby I'm Perfect For You
22
Bandžiau atsimerkti, bet nepajėgiau jaučiuosi pavargus. Ir noriu miego. Lova tikrai ne mano.
Girdžiu dviejų žmonių pokalbį. Vieną balsą atpažįstu, o kitas žymiai vyresnis.
-Daktare tai kas jai? ,-čia paklausė Harry. Aš tuo įsitikinus. O kitas matyt daktaras.
-Kas jūs esate šitai panelei? Pašaliniams žmonėms informacijos suteikti negaliu. ,-Harry šiek tiek patylėjo. Jaičiu, kad galiu atsimerkti, bet negaliu sugadinti tokio pakalbio!
-Ji...Mano mergina. ,-užtikrintai pasakė. Stengiausi sulaikyti šypsena.
-Senai jūs kartu?
-Porą metų.
-Gerai, kur jos tėvai?
-Negalime susisiekti, jie kelionėje. Tiksliau mama. ,-toliau aiškino.
-Aišku. Na rimtos priežasties neradome, bet jei skubiai reikia gyditi anginą. Galvos skausmą galėjo sukelti stresas, pykčiai. Dažnai pykstatės?
-Na, nelabai. Tik pastarasias dienas. ,-dar vienas apsigimes aktorius. Bet už mane geresnis vistiek nebus.
-Turbūt dėl to ir nualpo. Jos širdis kiek silpnesnė nei daugėlio, bet nieko rimto. Namo ją išleisime ryt. Per naktį paliksime stebėti. Ir paliksiu jus vienus manau ji jau pabudo. ,-Kaip? Kaip jis suprato?! Pramerkiau vieną akį. Jie abu į mane žiūrėjo.
-Panele Taylor senai nesimatėm pasiilgot manęs? ,-su šypsena paklausė daktaras. Ir kaip nepažinau to balso?
-Žinoma! ,- jis priėjo ir stipriai apsikabino mane.
-Senai čia nebuvai. Jau galvojau niekada nebesusirgsi. ,-nusijuokė. Plačiai išsišiepiau.
-Jūs blogas daktaras. Norite, kad sirgčiau. Negražu taip.
-Tai iki Taylor. Užeisiu vėliau, o dabar ilsėkis. ,-jis apsisuko ir nuėjo. Harry pasidėjo kėdę šalia lovos. Stebėjo mane. Darėsi nejauku.
-Gal baigsi spoksot? ,-sušnabžėjau. Kažkodėl ligoninėse beveik visada šnabždu. Negaliu pakęsti aido.
-Kas tas daktaras? ,-galiausiai paklausė.
-Mano Bff po Selenos. ,-šyptelėjau. O jei rimtai tai jis lyg ir buvo mano patėvis dvi savaites, nes mama jį paliko. O mes iki šiol gerai sutariam. Ir jis puikiai mane pažysta.
-O kelintoj vietoj aš?
-Tu užimi garbingą pirmą vietą mano nemėgstamiausių žmonių saraše. .-išdidžei pareiškiau.
-Tai kodėl prieš nualpdama sakei,kad patinku tau? ,-kandžiai paklausė Styles. Šūdas. Na ir durna buvau.
-Galvojau mirsiu. Todėl norėjau pasakyti, kad tu man patinki., Visgi nesinorėjo pakliūti pragarą. ,-kalbėjau taip užtikrintai, kad jis patikėjo.
-Kiek valandų?
-Kažkur 23:00. Tau laikas miegoti. ,- Harry padėjo savo galvą šalia manosios. Žiūrėjo tiesiai į akis ir glostė plaukus. Užsimaniau, kad jis būtu kuo arčiau.
-Ateik pas mane. ,-sušnabždėjau.
-Aš su tavim.
-Ne kvailiuk, lipk į lovą pas mane. ,- sukikenau. Harry taip ir padarė. Atsigulė šalia ir apsikabino. Prisitraukė arčiau. Čia labai maža lova. Toliau žvelgėm vienas į kitą. Harry man glostė plaukus. Mūsų lūpos trumpam susijungė,bet to užteko, kad šiurpuliukai perbėgtų per kūna.
-Taip negerai. ,-sušnabždėjau. Harry sunėrė mūsų pirštus.
-Labanakt.
-Labanakt. ,-atsakiau. Po kelių minučių užmigau.

Ryte pabūdau nuo garsaus kalbėjimo. Pramerkusi akis pamačiau Harry, Louis, Liam ir Niall. Prie mano lovos buvo pririšti balionai ir ant spintelės padėti saldainkai. Visi mane apkabino.
-Kaip jautiesi? ,-kaip visad linksmai paklausė Niall. Pakėliau antakį.
-Nesimato?
-Mieloji tu tiesiog švyti! ,-visi nusijuokėk į palatą įėjo daktaras.
-Oho Taylot kiek pas tave čia daug vaikinų! ,-nusijuokė.
-Išeikit visi. ,-vaikinai pakluso tik Harry liko sėdėti prie lovos.
-Ir tu. ,-pridūrė. Jis pažiūrėjo į mane. Aš linktelėjau ir jis išėjo.
Daktaras atsisėdo ant lovos.
-Kaip jautiesi?
-Tiesa pasakius tikrai neblogai! Gal šiek tiek skauda gerkle. Na nemeluosiu velniškai skauda gerkle, bet visa kita tai neblogai. Išleisit namo? ,-paklausiau kaip vaikas.
-Žinoma išleisiu! Tik turi man įrodyti, kad Harry tikrai tavo vaikinas. Kitaip gausi gūlėti čia kol grįš mama. Be priežiūros išleisti negaliu. Namuose tau reikės gerai pailsėti. ,-viską paaiškino.
-Kaip jis ir sakė mes kartu du metus,ko dar reikia? ,- nesupratau.
-Mieloji mano. Jis neblogas aktorius, bet iki tavęs jam dar toli gražu. Jūs nesate pora ir nemeluok man. Kaip man žinoti, kad jis tavim rūpinsis? ,-daktaro balsas skambėjo susirūpinusiai.
-Vakar ryte ji mane nuvarė į lovą. Atnešė arbatos, vaistų ir termometrą. Po to kai paskambinau jis išbėgo iš savo mėgstamiausios pamokos vien dėl to, kad jam paskambinau ir pasakiau jog skauda. Dar kyla klausimas ar jis rūpinsis manimi? ,-pasipiktinau.
-Nusiramink tau geriau nesinervinti. Bet jūs kaip šuo su kate. ,-iškur jis vis tai žino?
-Gal ir taip. Bet kai reikia mes puiki komanda ir rūpinamės vienas kitu! Taigi prašyčiau man ir jam neprikaišioti, kad jis manimi nesirūpins! ,- kalbėjau pakėlusi balsą. O ligoninėse man tai nebūdingą.
-Nusiramink. Gerai važiuokit namo. Jei kas būtinai skambink. ,-jis padavė lapelį su savo numėriu. Į palatą vėl suėjo vaikinai. Seselė išėmė iš rankos kažkokį vamzdelį.
Atsistojau. Jaučiuosi silpnai, susviravau.
-Nieko nebus. ,-sumurmėjo Harry. Paėmė mane ant rankų nuotakos stiliumi ir išnešė iš palatos. Einant iš ligoninės sutikom daktarą ir regis dabar jis suprato, kad bus kas manimi rūpinsis. Mašinoje daug nekalbėjom. Namuose nuėjau į savo kambarį. Persirengiau ir susišukavau kol Harry grīžo iš vaistinės. Atsiguliau į lovą. O kaip jau įprasta Harry atsigulė šalia. Gulėjom tylėdami susikibę už rankų kol...