Baby Im Perfect For You (Baigta)

31 Dalis

Baby I'm Perfect For You
31 Dalis
-Pirma pamoka. Neatsuk priešui nugaros. ,-gavau smūgį į nugarą ir parkritau.
-Antra pamoka nesitok per greitai. Nutaikyk tinkama akimirka. ,-gavau spyrį per rankas ir vėl kritau. Pažiūrėjau į jį ir greitai atsistojau.
-Trečia pamoka niekada nebūk per arti. ,-jis sugriebė mane už gerklės ir prispaudė mane prie sienos. Pradėjo trūkti oro tada paleido. Supykusi spyriau jam, nesėkmingai.
-Ketvira pamoka. Nebūk tokia nuspėjama. ,-jis pagavo mano koją ore, ir mane vėl parvertė. Atsistojau skaudančia nugarą.
-Penkta pamoka. Nesistenk trenkti vyrui į tarpkojį, nes supykęs jis gali padaryti baisių dalykų. ,- palinksėjau. Apsimečiau, kad neketinau jam ten trenkti.
-Dabar pabandyk trenkti man. ,- atsistojau atri jo. Trečia pamoka. Nebūk niekda nebūk per arti. Bet ar tikrai? Kai jis norėjo sugriebti mane už kaklo pasilengiau su savo koją stipriai kirtau per jo (koja). Jis parkrito. Atsistojau.
-Šešta pamoka. Neklausyk trečiosios. ,-nusišaipiau.
-Septintoji nesišaipyk ir neprarask budrumo. ,-dabar kritau aš. Velnias...Aš apgailėtina.
-Neteisk savęs Tay tai pirma diena, o tu sugebėjai pargriauti mane. O to nesugeba net keli profesionalai. ,-nesėkmingai bandė paguosti Lukas.
-Bandom iš naujo. ,- tvirtai atsistojau. Jis padarė tą patį.
-Kokia pirmoji pamoka? ,-paklausė.
-Neatsuk priešui nugaros. ,- Lukas buvo nusisukęs. Kiek galėdama spyriau jam į nugarą, bet jis išlaikė pūsiausvyrą. Susiraukiau. Syyriau dar kartą, bet jis atsisuko sugavo mano koją ir pargriovė.
-Tay spirk stipriai per kelius. Kojos sulinks ir, kad ir koks žogus bebus jis vistiek pargrius. ,- Lukas padėjo man atsitoti. Nusisuko. Spyriau jam ten kur ir liepė. Lukas parkrito. Pergalingai nusišypsojau. Prisiminiau antrą pamoką. Tik aš sypriau jam ne į rankas, o į nugarą. Kaip ir tikėjausi Lulas vėl krito. Jis atsistojo. Priėjo labai arti. Sugriebiau jam už gerklės ir su kelėnu trenkiau į tarpkojį.  Susirietęs jis parkrito.
-Trečia, ketvirta ir penkta pamokos kartu! Ką pasakysi? ,- pašaipiai nusijuokiau.
-Užmušiu tave. ,-suinkštė.
-Ką sakei nesupratau? ,-nustačiau liūdną balselį. Apsisukau ir nuėjau prie durų. Nu mažos lentynėlės pasiėmiau jo motociklo raktelius. Laiminga sėdau ant motociklo ir patraukiau namo.
Durys buvo atrakintos. Gūštelėjau pečiais. Buvau su šortukais, nedengenčia pilvo maikute ir švarkeliu. Nusišypsojau sau nepaisant skaudančios nugaros.
-Pagaliau galiu būti savo namuose. Viena be visų kvailių, gaujų, muštyniu ir žudyniu. ,-murmėjau. Nuėjau prie šaldytuvo. Pasiėmiau obuolį reikia apsitvarkyti, mama grįž už dviejų dienų. Plačiai pravėriau savo kambario duris ir pamačiau ant lovos išsidrėbusį Harry. Kažkodėl nenustebau.
-Ko tau čia?
-Aš čia gyvenu, kol pas mane remontas. Mūsų mamos jau greit grįž ir kažkiek laiko dar būsim čia. Aš ne kaltas. Kai miegosim galėsi mane uždusinti. Trokšti mano mirties. ,-visą tai pasakė taip lyg tai būtu paprastas dalykas. Aš nenoriu jo žudyti. Pyktis praėjo su noru žudyti. Atsidusau.
-Tu profesionalas. Gali mane nužudyti čia ir dabar. Atrodys kaip nelaimingas atsitikimas. ,-sarkastiškai pasakiau.
-Taylor nesiruošiu tavęs žudyti. Aš pykau, kad tu manęs neišklausei iki galo ir išėjai su Luku. Gal dabar bent jau išklausysi kodėl aš taip padariau?
-Taip, žinoma pasakok. ,-atsirėmiau į durų staktą.
-Vyko susišaudymas. Mano tėvas buvo nesveikas. Jis pasiėmė mane kartu. Buvo baisu! Jis padavė man pistoletą. Ir su tavo tėvu išėjo į atvirą vietą. Tavo tėvą labai stipriai sušaudė. Jie kažkaip sugebėjo grįžti į slėptuvę. Tavo tėvas buvo leisgyvis labai kankinosi. Jo kūne buvo mažiausiai 5 kulkos. Kojose, rankose, pilve. Jam nepakelemai skaudėjo! Man buvo vos vos 13...Jis man sakė saugoti tave! Aš tai ir dariau kol nepasirodė Lukas...Bet šoviau į tavo tėvą todėl, kad užbaigčiau jo kančias! Jis būtų kankinęsis dar kelias valandas. Aš viską pagreitinau...Su mažiau kančių. ,-nebežinojau ką sakyti...Pasimečiau. Stipriai apkabinau jį.
-Aš, atsiprašau... ,-sušnabždėjau.
-Bet...
-Jokių, bet pirma išgerk vaistus...Po to atsakysiu į visus klausimus. ,-išgėriau vaistus. Atsisėdau priešais jį.
-Bet tu pažadėjai savo tėvui mane nužudyti. ,-jis susiraukė.
-Aš nesu žudikas Taylor. Aš tėvui tik pasakiau, kad pasistengsiu. Nors abu žinojom, kad to nepadarįsiu. ,-paaiškino.
-Gerai aš nieko nesupranu! Norėjau atkeršyti tau, kad nužudei mano tėvą. Bet tu jį nušovei ir palengvinai kančias ir pažadėjai, kad mane saugosi? Aš visai susipainiojau! Kažkokia nesąmonė! Aš vos prieš valandą dar treniravausi, kad sugebėčiau tave nužudyti! O dabar aš jau gailuosi, kad patikėjau juo... ,- iš viso susipainiojau...
-Tu sakei, jeigu išeisiu kelio atgal nebe bus. Kaip tai suprasti? ,-toliau klausinėjau.
-Na...Kai išėjai vaikinai mane išvadino kvailiu, kad iš karto nepasakiau visko. Tai kelias atgal yra. ,-paaiškino. Susiraukiau.
-Tai kas blogietis, o kas gerietis? Aš visai nieko nesupratu! ,-verkšlenau.
-Niekas nėra gerietis niekas nėra blogietis. Mano gauja...Na jos jau greit nebebus. Bus pertrauka. O ji baigsis kai mes visi 4, tai yra Liam, Louis, Niall ir aš baigsim mokslus. Ir toliau spręsim ką norime veikti, verstis tuo kuo dabar ar dirbti normalų darbą. ,-susimasčiau. Kieno aš pusėi?