Baby Im Perfect For You (Baigta)

25 Dalis

Baby I'm Perfect For You
25 Dalis
Galiausiai privažiavome didelį namą. Visur aplink miškai.
Tobula...
-Čia bus tau ir nepažįstamų žmonių. Būk tik su mumis. Daugiau niekuo nepasitikėk. Supratai?
-Aha. ,-pusę jo žodžių negirdėjau. Išlipau iš mašinos. Čia taip gražu. Patraukiau į namą. Plačiai pravėriau duris. Keletą vyrų įsispoksojo į mane tarsi į gardų kasnelį. Pajaučiau rankas sau ant liemes.
-Ji mano! Nebandot jos liesti! Mašinoje laukia plikis pasirūpinkit juo. ,-Harry balsas skambėjo piktai. Stumte stumdamas nustūmė mane į antrą aukštą
-Aš ne jo! ,-sušukau lipdama laiptais. Priėjom kambarį ant kurio durų buvo kortelė su Harry vardu. Vos pravėrus dūris iš kart į akis krito visur juoda spalva. Beveik viskas juoda. Bet šiaip visai jauku. Jaučiuosi energinga ir žvali nepaisant visko.
-Galiu apžiūrėt namą?
-Ne.
-Galiu, eit į mišką?
-Ne.
-Galiu išspardyti tau subinę?
-Ne...Palauk ką? ,-susiraukė. Nusijuokiau.
-Nieko. Aš čia pabūsiu pailsėsiu,o tu eik pas pliki jis tavęs pasiilgo. ,-kritau į lovą ir įsijungiau televizorių.
-Niekur neik. ,-pasakė ir išėjo. Palaukiau 10 minučių. Tyliai išėjau iš kambario. Nusileidau laiptais į apačia. Iš kažkur sklido garsai, bet nesupratau iš kur. Išėjau į lauką. Per pievą patraukiau miško lik. Jis vos už keletos metrų. Paliečiau pirmajį medį, paskui kitą. Galiausiai atsidūriau miške ir namo nebesimatė. Čia taip gera, ramu, tylu. Regis niekas čia nevaikšto, nėra jokio takelio. Dar šiek tiek paėjėjusi atsisėdau. Miškus myliu nuo mažens. Gerai orentuojuosi ir jaučiusi saugiai. Miškas mano stiprioji pusė. Jau dabar jei mane užpultų žinočiau kur bėgti slėptis. Aš miškų mergaitė! Liečiau medžius. Tiksliau pušis. Čia pušynas. Prisiminiau senai skaitytą straipsnį, kad pušys gydo širdies ligas ir visa kita. Mano akį patraukė viena pušis nieko neišsiskirianti iš kitų. Priėjau prie jos ir apsikabinau. Užsimerkiau. Mintysę mačiau kaip medis mane apkabina. Jaučiuosi saugi, ir puikiai suprantu, kad tai kvaila.
Galvos skausmas. Nestiprus. Vos jaučiamas. Atsimerkiu. Vaizdas liete liejosi. Vėl užsimerkiau ir dar stipriau suspaudžiau pušį. Jėgos greit seko...Tamsa....

Lėtai atsimerkiau. Jau visiškai tamsu. Harry turbūt eina iš proto. Atsistojau. Dar kartą stipriai apkabinau savo medį. Dabar jis mano. Pušis numalšino galvos skausmą, bet daugiau padėti nepajėgė. Patraukiau tuo pačiu keliuku į namą. Šviesos degė visur.
-Na ką teks išklausyti moralą. ,-sumurmėjau. Pagreitinau žingsnius. Plačiai pravėriau dūris prie jų stovėjo gal 10 nepažystamų virų ir Harry kažką jiems aiškino. Visi atsisuko į mane. Sustingau. Nežinau ką daryti. Harry buvo toks piktas ir...ir...Išsigandęs?
-Į viršų!
-Pa...
-Tuoj pat! ,-nedrysau prieštarauti. Vos per kelias sekundes užlipau laiptais į viršų. Įėjau į Harry kambarį. Atsisėdau į lovą. Šiek tiek pavargau. Kambaryje pasirodė įsiutęs Harry. Uždarė dūris.
-Kur tu po velnių būvai?! ,-užrėkė taip garsiai, kad maniau apkursiu.
-Tiksliau su kuo būvai? Matosi laiko veltui neleidai. ,-jau tyliau pasakė. Susiraukiau. Žilgtelėjau į veidrodį. Mabo plaukai pilni spiglių, samanų ir kitokio velnio, odinė striukę visa susiglamžiusi. Atrodau kaip po audringos naktelės.
-Tavo žiniai būvau viena! Miške!
-Ką miške veikei 5 valandas?! ,- noriu jam trenkti.
-Sėdėjau!
-Kur jau...Nei penkių minučių ramiai nenusėdi. ,-jau ramei pasakė. Atsisėso šalia manęs. Alkūnėmis atsirėmė į kojas. Ir rankomis susiėmė galvą.
-Aš ėjau iš proto. Apieškojau namą mažiausiai tris kartus. Miško pakraštį. Niekur tavęs nebuvo. Surinkau patikimiausius vyrus tavęs ieškoti. Niall, Louis ir Liam taip pat atvęs ieškojo. O tu parėjai lyg niekur nieko. Jei tau būtų kas nors nutike nebūčiau sau atleidęs. Niekada. ,- Harry balsas buvo toks ramus ir pavargęs.
-Bet nieko nenutiko. Kaltas tu pats, visgi niekur neleidai man eiti, o čia labai nuobodu nusprendžiau įšeiti į lauką. Kadangi turiu silpnybę miškams negalėjau ten nenueiti. Tai gi praleidau visą laiką tarp medžių ,-iš dalies nemelavau. Tik kai ką nutyliu. Jis netikėtai stipriai mane apkabino.
-Daugiau niekada taip nedaryk. Prašau. ,-šnabždėjo į ausį.
-Gerai, bet paleisk mane, nes uždusiu. ,- nusijuokiau. Jis paleido mane.
-Aš einu miegoti. Tavo pižama krepšyje. ,-Harry krito į lovą. Nuėjau į kampą prie krepšio.
-Tai aišku... ,- žinau, kad jis dabar šypsosi. Čia buvo tik mano tėčio marškiniai kurie man patiko ir su jeis kartais miegodavau, jie vos vos dengia mano užpakalį.
-Kur vonia? Manau man reikia išsimaudyti. ,- ir dar sušnabždėjau:
-Po gūlėjimo ant samanų reikia bent galvą išsiplaut.
-Ką? Kodėl gūlėjai ant samanų? ,-jis atsisėdo.
-Kur vonia?
-Kodėl gūlėjai ant samanų?
-Buvo patogu, kur vonia?
-Eime parodysiu.
-Nueisiu viena. Kur vonia?
-Šalia mano kambario.
-Ačiū už išsamia informaciją. ,-sumurmėjau. Jo klausa per daug gera. Kaip ir sakė durys į dušą visai šalia jo kambario. Įėjusi greit užsirakinau dūris. Nusimečiau nešvarius rūbus. Maudžiausi tik kokį pusvalandį. Nusišluosčiau kūną. Užsimoviau tuos marškinius. Smaugdama žemyn gryžau į kambarį. Atsiguliau šalia Harry. Atrodo jis miega. Niekaip neužmigau...Atsisėdau. Bet vos po kelių sekundžių Harry mane paguldė ir stipriai apkabino.
-Kur ruošeisi eiti? ,-tyliai paklausė.
-Į virtuvę pasiimti peilį ir papjauti tave. ,-atsisūkau į jį.
-Ak taip? ,- pakėlė antakius ir užkišo plaukų sruogą man užausies.
-Taip. ,- žiūrėjom vienas kitam į akis.
-O dabar pasakyk kodėl būvai tiek ilgai miške. Tikrai nepatikėsiu, kad tiesiog gulėjai ant samanų.
-Na iš dalies aš ir gulėjau ant samanų...Tik gulėjau be sąmonės... ,-prisipažinau. Harry atsiduso.
-Ir ką su tavimi daryti? Jei užrakinčiau tave tai išliptum per lamgą nors ir iš penkto aukšto. ,-nuryjau seilę.
-Naaa, gali mane pabučiuoti..