Mirtingųjų žemėje

8 Arbata

Mila

Kai pagaliau išaiškėjo testo atsakymai, kurie buvo labai geri, nusprendžiau draugus pavaišinti pietais.

-Čia arbata skanesnė.- nei iš šio ar iš to pratarė man iš dešinės sėdinti draugė.

-Bet ir brangesnė- pridurė Šarūnas.

-Ne tiek jau ir daug. Žiurint kiek uždirbi.- draugė numojo ranka, lyg pasakydama paprasčiausia dalyka pasaulyje, bet pamačiau jog Šarūnui tai ne itin patiko.

-Dirbu sunkiai, tai svarbiausia.- jo tonas šiek tiek pagriežtėjo.

-Na ir kas? Yra žmoniu kurie tik trina kėdes savo užpakaliais, bet tuo pat ir skesta piniguose.- šis draugės išsireiškimas gal ir būtu juokingas jeigu ne prie staliuko kylanti įtampa.

-Aš gelbsčiu žmones, dirbu sąžiningai. Tų kurie nieko neveikia ir skesta piniguose, kaip tu sakai, jų pinigai purvini.

-Turbut kaikurie butu dar gyvi jeigu ne tavo žioplumas. -Mergina elgėsi truputi keistai, bet jai visada patiko atsikalbinėti, nors ir nevisada buvo teisi.

-Nejaugi? Aš ne daktaras.- šis ginčas mane pradėjo mane varginti.

-Baikit.- supykau. -Atrodot kaip du vaikai nepasidalinantys saldainiu.

-Jis pradėjo pirmas.-isižeidė, arba jau bandė draugė. Galvoje nuskambo žodžiai kuriuos greitai sulaikiau, nes šie galėjo iskaudinti Šarūną.

-Ar neisiaiškinote Harolo žudiko?- kreipiausi į vaikiną.

-Nemanau ar tai išvis įmanoma. Jis nepaliko nieko, už ko galėtume užsikabinti, o dar tie šianakti ivyke įvikiai. Jeigu tai nesibaigs, bus labai blogai...- Šarūnas nuleido galvą lyg atsiprašinėdamas, o mudvi su Kloja susižvelgėme.

-Kokie įvikiai?- klaustelėjau.

-Pasikorė jaunas vaikinas, gal mano metų.- Šarūnui tebuvo dvidešimt.

-Sakiau.- tarė Kloja ir atsilošė kėdėje.

-Ką sakei?- susidomėjo prieš mus sėdintis draugas.

-Milai čia ne vieta. Čia labai pavojinga.- atsidusau.

-Nematau geresnės išeities.- atsakiau. -Man nelabai sekasi užsienio kalba, o be to aš jau čia ileidau šaknis, o dar tos studijos.

-Gerai jau gerai. Taip tik sakau.-Mergina gurkštelėjo arbatos.

-Ak. Man jau metas.- Atsistojo Šarūnas.

-Paskambink kai turėsi žinių. -paprašiau.

-Gerai. Sudie merginos.- pamojo ranka ir išsmuko iš kavinės.

-Geriau jūs ir liktumėte tik draugais.

-Jis nėra jau toks blogas, tik judvieju harakteriai skiriasi.

-Vis tiek, bet nesvarbu. Vėliau turėsiu susitikimą. - tarė draugė taip pat stodamasi nuo kėdės. -Manęs nelauk.

Kloja buvo apsistojusi pas mane savaitei, iki tol kol išvyks vėl į Ispanija.

Atsiprašau už tokia trumpa dalį, bet pažadu jog kita bus žymiai ilgesnė. Ačiū skaitantiems!!!