Mirtingųjų žemėje

11 Laiptinė

Arijus

Stebėjau ją, mergina, kuri mėgavosi ledais ir su drauge besijuokiančios paliko centrini parką.

Merginos draugė rodė į mane, bet kodėl? Kuo aš ją taip sudominau?  Niekada nesu jos net mates.

Buvau pavelaves ir nespėjau po tiltu susitikti su draugu, todėl dabar turėjau kirsti puse miesto tik dėl specialios kreidos. Reiktu pradėti koki gabaliuka nešiotis, nors tai ir nelegalu.

Prie parko buvo garažas, o garaže mašina. Mano ir Robino. Nevisada daug vaikščiodavome miestais.

Mašina lengvai pasidavė ir aš tuoj išriedėjau į judria gatvę. Nė kiek nemažindamas greičio judėjau link tikslo.

Pora kartu buvo kilusi idėja visiškai neklaustyti taisykliu, bet susivaldžiau.

Nuvažiaves puse valandos atstumą, pasistačiau automobilį prie daugiabučio esančios automobilio aikštelės.

Dideliais žingsniais kopiau viršun kol nesusiduriau su žmogumi. Tiksliau aungelu.

-Hilai...-Pajaučiau save tariant.

-Arijau...-atšoko vaikinas tarp mūsu padarydamas didelį atstumą. Ši butybė nebuvo labai reikiama mano dienotvarkei.

-Gera tave matyti.-Sarkazmas pats išsiveržė pro mano lūpas.

-Aha, kokie vėjai tave atputė į šį rajoną?- paklausė atsirėmes į turėklus.

-Tavęs galėčiau paklausti to paties.

-Dirbu. Patikėk, per mano pamaina, tu nepadarysi nieko.- tarė beveik svilindamas mane savo žvilgsniu.

-Nejaugi? Kad ir kaip ten būtu, ne to čia atėjau, o dabar praleisk mane.- bandžiau skintis kelią, bet Hilas buvo greitesnis ir mane tuoj stumtelėjo nuo laiptu vedančiu aukščiau.

-Nė nemanyk.

-Praleisk.- buvau nenusiteikes tam, kas galėjo tuoj čia įvikti.

-Na jau ne.- dabar atėjo mano eilė jį pastumti.-Arijau, pasitrauk kol aš dar geras.

-Hilai, dink nuo vaizdo, nes daug laiko neturiu.- tariau taip pat skersuodamas į jį.

-Dink iš čia.- buvau netekes kantrybės ir pasijėmes angelą už pečių trinktrlėjau į sieną.

Jis irgi isiaudrino,atsigaves priremė mane prie sienos.

-Sakiau, dink!- sušuko laikydamas mane už kalnieriaus.

Neketinau pasiroditi bailiu ir sprukti, todėl trinktelėjau jam į žandikaulį ir išgirdau trakštelėjimą. Manot sutraškėjo jo snukis? Anaiptol.

Jis puolė prie manęs, bet aš spėjau išsisukti nuo smugio. Suklydau, jis neketino man trenkti, todėl buvau lengvai paguldytas ant žemės.

-Turi paskutine progą, kitaip visiškai sumalsiu tave į miltus.-Suurzgė man į veidą.

Pasistengiau atsistoti, bet šis man neleido. Trenkiau jam į saulės rezginį. Angelas tuoj atšoko nuo manęs, o aš tik gavęs progą atsistojau. Dar niekada nebuvau mates tokio pikto angelo.

-Pasenai?- nusprendžiau dar daugiau įžiebti liepsnos.

Angelas taip stipriai mane trenkė į sieną, kad net išleidau tylia aimana. Jo akys užsidegė pykčiu ir smogė man savo kumščiu į veidą. Smugis. Smugis. Smugis.

Man priš akis jau rodėsi žvaigždės, bet man tai iš dalies patiko, nes jau senei leidau kumščius į darbą.

Tyliai juoktamasis dar labiau nervinau Hilą, kuris nesustojo manęs talžyti. Pajaučiau, kaip greitai galiu netekti samonės todėl atėjo mano eilė.

Vožiau jam viena gera smūgį ir jis susverdelėjo, nespėdamas sureguoti.

Šios muštynės gal butu pasiekusios ir kraują, kol staiga ant laiptu nepasirodė senolė.

-O Šventasis! Liaukitės, arba iškviesiu policija.- moteris pagrumogo savo kaulėtu pirštu man prieš veidą.

-Ačiū, geroji ponia, jis būtu mane nudėjes.- tariau dėdamas savo delną ant moters peties. Jeigu bučiau paspaudes, turbut bučiau ją sulaužęs.

-Kurgi jau ne.-Nustebau gavęs toki atsakymą, bet labai nekreipęs dėmesio, pradėjau kilti viršun.

-Arijau, stebėsiu tave. Nepamiršk to.-Dar akimirka spėjau išgirsti Hilo balsą.