15 Užvaldymas

200 11 0
                                    

Arijus  

Pabeldžiau į duris ir atsakyma gavau tik po geru pora minučių. Duris pravėre senyvas žmogus. Jis turėjo ilga, žila barzdą. Pro smulkius akinius  į mane žvelgė gintarinės akys.

-Žana! Užkaisk kavos ir mėlynių arbatos. Man kaip visada!- sušaukė senolis ir pravėrė duris mudviem užeiti.

-Tibimarijau, net neabejoju žinai ko atėjome.- krestelėjau krėslan net nelaukes leidimo.

-Tibimėrijus.- pataisė vyras ir prisėdo priešais.

Staiga į kambarį ižengė apie dvidešimt turinti mergina. Ji buvo tikrai labai graži. Ilgos, mažai uždengtos kojos. Suknelė nedengenti pečių.

Ji padėjo tris puodelius ir cukrų ant stalelio ir prisėdo šalia vyriškio susikeldama viena koja ant kitos, dar labiau apnuogindama kojas.

-Žinoma jog žinau.-vyro veiksmai buvo labai flegmatiški. Tai mane erzino.- Bet geriau pats papasakok.

-Neturiu daug laiko, manau jūs taip pat. -suurzgiau.

-Koks nekantrus.-prabilo mergina. Jos buvo balsas toks gilus, kad manyje kažkas sudrebėjo.

-Tebunie.- vyras parodė pirštu į duris ir mergina pavarčiusi akis nusitempė su savimi Robiną ir išėjo iš kambario. Manyje suurzgė pavydas. Ta mergina buvo velniškai traukianti.
Nusivyliau savimi. Aš čia dėl Milos. Ne dėl kažkokios Žanos.

-Jeigu tau įdomu atsakymas, ne.-vyras maišė cukrų arbatoje. Ne- kitų būdų nėra. Pabaigiau sau mintyse.

-Ar tai veiksminga?- paklausiau.

-Nežinau.- vyras tai atsakė taip nesureikšmindamas, kad manyje net pyktis sukilo.

-Ką galite man papasakoti apie tą prakeiksma, ko nežinau aš.-pabandžiau atsipalaiduoti.

-Tai, kad tu viska žinai.-ar jis tyčiojasi?

-Ar jeigu nužudysiu Šėtoną, mano gyvenimas sunormalės?- vyras susimastė.

-Aš ne aiškeregys. Bet tai nuims prakeiksmą.- linktelėjau ir atsistojau. Vyras net nekrustelėjes spragtelėjo pirštais ir staiga kambaryje pasirodė Robinas su Žana, lyg ir.

-Prisėsk.- vyras kreipėsi į mano draugą. Jis padarė kaip lieptas.

Staiga mergina paėme mane už kalnieriaus ir išvedė mane kaip išvedė pirma Robiną.

Kaip supratau atsidurėmė svečiu kambaryje.

Mergina žvelgė į mane gelsvomis akimis taip šiurpinančiai ir vyliojančiai.

-Negi nieko nedarysi?- mergina paėme mane už kalnieriaus ir abiejomis rankomis prisitraukė. Buvau vos vos aukštesnis.

-O ką turėčiau daryti?- mergina koketavo. Nesakiau jog mane tai erzino, bet man nelabai patiko.

Ji pasodino mane ant kedės ir apsižergė mano liemenį, atsisėsdama ant manęs. Atlošė galvą ir pasitaisė plaukus.

-Už sienos tavo tėtis, nebijai? -paklausiau. Tikriausiai labiau bijojau aš.

-O tu?- ji nosimi palietė manaja. Jaučiau jos alsavima. Kambaryje kilo įtampa.

Ji sulietė mūsu lūpas luakdama atsakymo. Neiškenčiau ir atsakiau. Jos buvo minkštos. Žana mane bučiavo su aistra. Jaučiau kaip ji mane užvaldo.

Apglėbiau merginos liemenį ją prisitraukdamas arčiau. Ji nusišypsojo trumpam nutraukdama mudvieju bučinį. Vėliau pradėjau dirbti burna aršiau ir jutau kaip jai tai patiko.

Staiga mano pirštai susirado jos nugaroje esanti suknelės užtrauktuką ir iš lėto pradėjau traukti žemyn. Mergina išrietė kaklą ir leido man jį glamonėti lūpom.

Žanos suknelė nuslydo iki liemens. Jos viršutinę kūno dali dengė tik liemenėlė. Bučiavau ją žemiau kaklo. Tada perėjau iki pečių lėtai nusmaukdamas viena petnešą.

Staiga mergina nušoko nuo manęs ir pakėlusi mane už kalnieriaus stumtelėjo į lovą.

Ji nuvilko mano marškinius per viršų ir savo pirštais perbraukė per mano kūną. Jaučiu virpešį viduje.

Ji nusispyrė suknelę ir liko tik po apatiniu trikotažu. Jutau kaip ji lėtai atsega mano kelnių užtrauktuką.

Ir tada aš prisiminaiu. Robina. Mila. Mila, mergina dėl kurios atvažiavau čia iš tiesų.

Virš manęs esanti mergina lėtai bandė man nuimti kelnęs, bet aš ją sustabdžiu. Ji sutriko. Nieko nelaukes pastumiau ją ir išlipau iš lovos.

Greitai apsivilkau marškinukus ir susitvarkęs klyną, nėriau pro duris, palikdamas pusnuoge mergina be žado tysoti lovoje.

Jaučiausu lyg atsibudes iš transo busenos. Ji buvo mane užvaldžiusi. Neabejotinai ragana.

Ilėkiau į kambariuka kuriame sedėjo Robinas su žyniu.

-Turime vykti.- piktai tariau ir pamačiau kaip draugas atsistojo.

Mirtingųjų žemėjeWhere stories live. Discover now