Mirtingųjų žemėje

7 Puslapis

Arijus

Buvo keista taip greitai ir vėl gryšti į mirtingųjų pasaulį. Dar niekada nesu taip greitai parvykes.

Žinoma tai buvo ir dalis mano klaidos, bet tiesiog nesu toks išpruses, tik darau tai kas liepiama.

Šį karta Robinas kaip ir paprašė jog šia užduotį atliktu jis. Nors tai nebuvo tyčia jo balsas ir žodžiai labiau priminė:

Dabar užduoti atliksiu aš, nes gali ir vėl susimauti.

Nepykau už tai nors ir buvo keistoka.

Žingsniuojat naktinio miesto takais man į galvą šovė keistoka mintis. Isilaužtį į biblioteką.

Tau nebuvo apiplešimas ar koks vandalizmas tiesiog turėjau keleta klausimų, bet mažokai atsakymu, o pas mus, požemyje, nebuvo bibliotekų.

Žinau jog knygose informacija apie mus gali paprastam žmogėnui atroditi kaip pasakos, bet aš tikiuosi jog knygose bus nors truputi tiesos, kuria žemiečiai taip nenori tikėti.

Kadangi buvo šiek tiek po vidurnakčio, didžioji dalis miesto miegojo. Biblioteka taip pat buvo užrakinta, todėl tuoj pamačiau aukštai langą.

Šiaip ne taip ivirtes į knygų pasaulį nušokau nuo palangės, beveik nesukeldamas nei menkiausio garso. 

Žingsniavau tarp lentynu ir dairiausi istorijos. Dauguma knygų buvo sudeliotos pagal rašytoja arba metus todėl buvo sunku. Tamsoje šiaip ne taip radau kas patraukė mano demesį.

Tai buvo pilkšvokos spalvos ir ivairiais juodais raštais išmargintas viršelis.

Raudonasis žinynas

Nebuvau tikras kodėl ji mane taip patraukė, o ir pavadinimas daug nežadėjo, bet vistiek ją pajamiau į rankas.

Tuoj pravartes kelis puslapius supratau, kad čia butent tas ko man reikia. Tai buvo požemio žinynas.

Tuoj turinyje susiradau žodį: Prakeiksmai. Apie juos daug ko nebuvo, bet buvau šokiruotas išvydes viena straipsnelį.

Meilės prakeiksmas. Turbut kitaip vadinamas Soino. Tai prakeiksmas kurio turėtu bijoti kiekvienas isimylėjes demonas.

Soino jis pavadintas, nes toks buvo pirmojo nelaimėlio vardas. Jis buvo ištikimas pragarui kol nepamilo. Nepamilo paprastos mirtingosios. Jis manė, kad tai jam netrugdys buti demonu, bet jis klydo. Jam darėsi vis sunkiau, kol nusprendė palikti požemius ir gyventi su mylimaja. Ji jį taip pat pamilo.

Šetonui ši žinia anaiptol taip nepatiko. Jis labai supyko. Pagalvojo, kad taip gali išsilakstyti dauguma demonų ir sukurė prakeiksmą. Jis užkekė ne jį, o ją. Nebeleido jo net išvysti, tiesiogine šio žodžio prasme.

O Soinui jis leido ją matyti, taip sugriežtindamas bausmę.

Ar įmanoma šį prakeiksmą nutraukti? Manoma, kad nužudžius prakeikėją, šis prakeiksma nusineš į kapus su savimi.

Ar tai veiksminga? Tai nėra išbandyta, todėl ar tai veikia, neaišku.

P.S. Aš tikiu tavimi, Arijau.

Buvau ištiktas šoko perskaites ne tik visa teksta, bet ir žinute apačioje. Tuoj puoliau ieškoti rašytojo pavardės.

Riven B.

Mano mokytojas... jis mane ir išmokino skaitymo, rašymo. Įvairiu gyvenimo paslapčių.

Ateinant ši idėja man atrodė kvaila. Laiko švaistymas, bet dabar... prakeiksma įmanoma sunaikinti...

Bet tai pats Šetonas. Ar man išvis pavyktu? Ar tai nors suveiktu? O gal yra kitas būdas?

Nors pusei klausimų atsakyma radau, jų atsirado dvigubai daugiau.

Staigiu judesiu išplėšiau mokytojo Bilio žodžius ir perskaites dar sįki isimečiau į kišenę.

Už lango jau buvo pakile pirmieji saulės spinduliai ir apšvietė kelias lentynas.

Iššokau per langą ir paprašiau draugo susitikti.