May's Match

Pasakyta - padaryta

-Nuotraukas? Tu juokauji?!-supykau aš nenorėdamas tikėti į šitą nesąmonę.

-O tau nejuokinga?-atsiremdamas į sieną paklausė May.-Nesenai jo kambaryje aš radau tavo suplėšytą nuotrauką. Buvo paslėpta po apatiniais drabužiais...nežinau kodėl. Nesuprantu, jūs buvot artimi draugai ar nekentėt vienas kito?

-Draugystėje ir priešiškume yra daug panašumų. Bet Isaac manę ne nekentė.

May tuoj jau norėjo paprieštarauti, bet mano grėsmingas žvilgsnis padėjo jį užtildyti.

***
190

-Čia taip niūru ryte...bet laimei saulutė pati atėjo pas jus!-garsiai pasigirdo balsas šalia, nuo to man net nesinorėjo pažiūrėti į jo savininką. Justo balsas jau vaidenasi, o jo nebuvo dar tik paros.-Ei, na atsikelk jau. Kas anksti keliasi, tam visi duoda.-pakartė mane už pečių bei įkyriai atsisėdo ant manęs.

-Man ir taip visi duoda, atstok.-numečiau nuo savęs Justa ir greitai atsistojau nuo šaltų grindų. Apsižvelgiau. Nieko kameroje išskyrus mūsų nebuvo.-Justai, ką tu...

-Net nedėkok, brangusis, aš kaip tikras supermenas visus išlaisvinau ir išgelbėjau savo princesę su maloniu papildymu tarp kojų.-mirketelėjo man šviesiaplaukis.

-Kaip tu visus išlaisvinai?!

-Šitas vaikinas atidavė už jus užstatą. Kaip ir už kitus kalinius. Išeikite, greičiau.-ištarė nusišypsodamas policininkas sukdamas raktus ant piršto.

-Reiškias, tu išleidai iš kameros net nepažįstamuosius?

-Jie tokie mieli buvo...kaip šuniukai. Net lojo kai aš paprašiau. Ponas policininkas pasakė, kad pas juos nėra veislės. Jie benamiai.

-Ok, tu išleidai bomžus ir mus. Kas tau davė tiek pinigų?-su ramia siela išėjau iš kameros.

-Tu, kvailiuk.-atsakė jis. Aš išsižiojau atsimindamas apie kreditinę. Justas švelniai uždarė mano burną delnu.-Tyliai, tyliai. Pinigų jau ant kortelės vistiek nėra. Aš aš išleidau juos ant svarbių dalykų, po to kai atėmiau ją iš kebabinės, kur man davė 103 kebabus be grąžos! Niekšai.

-Niekšai...-sumurmejo jau spoksodamas į sieną. Aš nieko nejaučiau ir atrodo negalėsiu daugiu. Tuštuma viduje.-Visi mano pinigai. Išleisti. Ant bomžų ir kebabų.

-Ir medžio.-linksmai pridėjo Justas.

-Ką?-nervingai nusijuokiau.

-Na, žinai, aš nupirkau visko ko reikia, kad pasodinti medį. Visada norėjau tai padaryti. Dabar mūsų futbolo lauko centre bus ąžuolas!

-Tuoj kumštis atsiras centre ant tavęs.-įniršęs prispaudžiau jį už kaklo prie sienos.

-O tu atsirasi kameros centre.-atkirto policininkas.

Aš priverčiau save paleisti šitą idiotą bei išėjau nenorėdamas daugiau būti šioje vietoje.

***
POV May

-Jūs pavėlavot ant 32 minučių. Jūsų pasiteisinimas?-griežtai pašvelgė į mane su Henriu mokytoja iš kito klasės galo.

-Pramiegojau...-pradėjau aš, bet Henris staiga pamaišė man.

-Mus pusę valandos atgal išleido iš kalejimo už tai, jog aš vos neužmušiau žmogaus. Atleiskite už pavėlavimą.-ramiai atsakė Henris ir klasėje buvo tyla.

Po jos juokas. Mokytoja nežinojo ką pasakyti. Aš pabandžiau susidoroti su situacija.

-Bet jeigu mes žinotumėm, kad paveluosim į matematiką, tada...