May's Match

Ketvirtas žaidimas

-Bravo, tu papuolei į tinkamą adresą.-nusijuokė Kian, kuris pirmas pertraukė tylą.-Vat tik šitie du užimti, o ant likusiuju gali kibti.

Ir nurodė į Henri bei mane. Henris nelaimyngai susiraukė, spyrė kamuolį bei papuolė Kian į galvą.

-Ai...kas tau yra?!

-Nieko. Tiesiog kartais tave sveika mušti.-atsakė Henris ir išėjo iš nedidelio futbolo lauko ribos. Kian atsidūso bei nuėjo paskui jį.

-O man čia jau patinka.-ištarė Justas vėl atkreipdamas ir be to šokiruotų vaikinų dėmesį.-Praeitoje komandoje mane bandė sumušti pirmą dieną. O jūs tokie meilučiai, jog aš galiu nesijaudinti dėl savo nuostabios subinės.

-Meilučiai?!

-Sutik, tai geriau skamba negu kvaili gražuoliukai. Ir pagalvok, aš nenoriu gadinti savo pirmą įspudyti.-pavartė akis šviesiaplaukis.

-Jau sugadinai, apsigimeli.-suspaudė kumščius Aiden.

-Ane? Kaip gaila.-niūriai atsakė Justas, o poto atsisuko į mane.-Nejaugi tu nenorėjai, kad aš tave pabučiuočiau?

-Ne! Iš kur tu ištraukei, kad galima bučiuoti tą kas papuolė?!

-Jeigu ką, mano drauge, aš tave puikiai žinau. Manai aš kiekvieną vežiuoju bei perku kartu tortą?

-Bet tai buvo mano mašina! Tiksliau Luka.-pasipiktinusiai atsakiau.-Ir iš kur tu mane žinai?

-Tai tavo snukutis?-nusijuokdamas pakėlė jis antakį bei ištraukė telefoną iš kišenio įjungdamas jį. Ant jo ekrano užsklando švietė mano nuotrauka.

Aš įsižiūrėjau. Pažįstamas telefonas. Velnias, negaliu atsiminti kur jį mačiau...

-Taip. O telefonas Eriko.-atsigavau aš.-Atiduok.

-Ir vis gi jis blogai slepia daiktus bei orientacija. Nuo manęs nieko nenuslėpsi! Aš kaip šerlokas tik jaunesnis ir gražesnis.-gudriai nusišypsojo vaikinas ir metė man telefoną.-Pasiimk, aš sužinojau viską ką norėjau.

-Tu jį pavogei?!

-Aha. Erikas taip griežtai slėpi jį nuo manęs. Dabar aišku kodėl. Ir tai... geriau neskaityk tą krūvą susirašinėjimų.-ramiai ištarė Justas bei džiagsmingai apžiūrėjo vaikinus.-Ką gi, berniukai, pratęskim toliau turėti draugišką aplinkybę ir neturėti noro muštis! Ypač mane. Įsiminkit aš tiesiog žavingas vaikinas, kuris greitai užims kažkieno vietą, nieko daugiau.

-Toks mulkis niekada nepateks į mūsų komandą.-prieštaravo Aiden.

-Viščiuk, aš ne mulkis. Gal tik truputį.

-Tu nesenai prisipažinai, kad esi pydaras ir nori pasakyti, jog ne mulkis?!-pridėjo Samuel.

-Ta prasme, tai, kad jis mane pabučiavo nieko nereiškia?-staiga išsprūdo man.

Visi kažkaip pasimetusiai pažiūrėjo į mane.

-Tai dažnai daro.-gūžtelėjo pečiais Marsas.

-Taip, stop, stop. Ir stop. Nepradėsim rautis ant asmenybės.-atitraukė mane Justas.-Gindamas save ir mano geriausią draugą December'i pasakysiu, kad mes ęsam civilizuota visuomenė kurioje klėsta LGBT tiesiai jums prieš akis ir išskirtinėti kažką nėra prasmės todėl, kad visi mes ęsam lygus!-kalbėjo jis.-Tai kaip krūva obuolių, o tarp jų gulėtu viena kriaušė. Pas ją kitas bei ypatingas skonis, bet ji taip pat kaip ir obuoliai yra vaisius. Ir jeigu jau kalba eina apie tai, tas tamsiaplaukis su blondinu tos dar kriaušės ir nuėjo jie tikrai ne apie orą diskutuoti.

Visi suprato apie ką jis kalbėjo, bet tylėjo. Kian iš esmės niekada ir neslepė nuo kitų išsamios informacijos apie savo privatų gyvenimą. Bet Henris...