May's Match

Ne tik dangus žydrėja

Luka nusišypsojo pamatęs mano reakciją ir nuėjo toliau nepaaiškindamas savo paskutinių žodžių.

-Taip ir stovėsi?-atsisuko jis. Aš neatsakiau.-Tau viskas gerai?-kaip niekas niekur palenkė galvą vaikinas.

-Taip. Tiesiog noriu nužudyti tave ir Erika, o poto sušerti gėjui-kanibalui.

-May, pas tave susidarė per daug blogo įspūdžio apie mane.-prisartino prie manęs ir paglostė per plaukus. Aš nelaimyngai pažiūrėjau į jį.-Kaip man nesinorėtu aš nieko su tavim nepadarysiu.

-O kas jeigu vis gi padarysi?! Kas tada?

Luka šiek tiek nustebo bei atsitraukė.

-Tada tu manęs daugiau nepamatysi.
Šie žodžiai aidu persidavė į ausis. Aš taip ir stovėčiau kaip įpakuotas jeigu Luka'i nepaskambintu.-..Taip. Laukit ten.-pavargusiai pažiūrėjo vaikinas į telefono ekraną, poto į mane vėl užsidėjęs šaltakraujišką kaukę.-Judinkis, per tave mes užsilaikėm.

Aš nuoširdžiai pasipiktinau užsispyrusiai sukryžiuodamas rankas ir stovėdamas vienoj vietoj.

-Aš užlaikiau?! Lyg tais aš prieš 10 minučių čiulpiausi su svetima mergina..
Luka atsidūso ir staiga pakėlė mane nuo žemės lengvai užsimesdamas ant peties.-Išprotėjai?! Aš tau iš kelėnio į veidą galiu užvažiuoti.

-Užtylk. Ar taip nemėgsta būti iš viršaus?-nesusidrovidėmas paklausė jis ir ėjo link išėjimo iš mokyklos bei viena laisva ranka rašydamas kažkam žinutę telefone.

Lauke jau stovėjo vaikinai iš mūsų komandos. Aš beviltiškai nuleidau galvą nustodamaa priešintis. Vistiek jau niekas iš jų netiki į mano naturaluma.

-Palesik jau, aš viską supratau. Užtylsiu, prižadu.-paraudęs sumurmėjau.

-Dar vienas žodis ir būsi vietoj kamuolio.-grasino Luka atsistodamas prieš vaikinus.

-Su May viskas normaliai?-drąsiai paklausė Marsas.

-Priminti kas būna nuo beprasmiškų klausimų?

Marsas uždarė burną ir palinksėjo į skirtingas puses.

-Nuostabu. Dabar paveržat savo kiaušinius bei keliaujat į futbolo lauką.-su griežtu tonu pasakė Luka.-Beje įsiminkit aš negaliu pakęsti nusivylimo. Jūsų brangieji svečiai turi būti sutraiškyti ir prislėgti.

-Svečiai? O kaip treniruotė?-pažiūrėjo visi vienas į kitą.

-Tai ir yra treniruotė.

Luka pirmas nuėjo iki futbolo lauko. Paleido mane tik pakeliui.
Kaip supratau svečiai tai buvo susirinke ant mūsų lauko nepažįstamieji.

POV Eva

Sustojau prie mokyklos verandos.
Aš turiu pasikalbėti su May. Bet tokioje būsenoje geriau eiti namo. Bėgti.

-Eva? Tu verki?

Aš atsisukau refleksyviai slėpdama akis. Gale manęs susirinko merginų kompanija. Tarp jų buvo Nora. Velnias, tik ne dabar...

-Kas atsitiko? Silikonas išsipūtė?-nusijuokė tamsiaplaukė palinksmėjusi nuo mano vaizdo.

-Pas mane tiesiog...alergija. Ant gėlių žydėjimo ir tavęs.-greitai nuvaliau ašaras ranka.

-Aš žinau kame reikalas.-pridėjo jos draugė pastebėdama ant savęs kitų dėmesį.-Jie prašė nesakyti, bet...Eva, kaip tu galėjai iš karto nepastebėti, jog tavo vaikinas susitikinėja su jo draugu?!

Aš išsižiojau. Taip ir negalėdama nieko ištarti.
Kažkokia boba pasakė, jog vaikinas kurį aš išdaviau, išdavinėja man su kitu vaikinu.