May's Match

Skausmas vienodas

Aš norėjau atsakyti, bet nespėjau.
Paskutinį ką mačiau tai kamuolį kuris skrido man su visu greičiu į veidą ir nesuprantančius Evos, Kian bei Eriko veidus.
Smūgis buvo stiprus. Aš stengiausi išlaikyti pusiausvyrą. Nespėjau atsimerkti kaip akyse staiga viskas sutemo.

-May! Su tavim viskas gerai?!-pribėgo Eva liesdama mano veidą.

-Jo,ehм...tik...kodėl viskas taip sukasi?...-sumurmėjau ir nukritau ant žolės.

Treneris nuėjo išsiaiškinti su tuo kas tai padarė.
Mano galvą lyg porą kartų pakratė ir pasuko. Kitaip niekaip nepaiškinti stiprų galvos svaigimą.

-Tau reikia pas daktarą.-priėjo vaikinai.

-Nereikia!-tuoj jau atsakiau bei bandžiau atsistoti.-Neužteko, kad jūs pagalvotumėt, jog aš nuo kažkokio kamuolio nukentėjau.

-Bet tu vos stovi, durniau.-ištarė Erikas.-tu mano komandoje, o man nereikalyngi invalidai.

-Aš nesakiu, kad aš tavo komandoje.

-Tai neaptariama.

-May ne ant tiek kvailys, jog pasiliktu pas tave.-pertraukė Erika Kian ir priėjo dar arčiau prie svyruojančio manęs.

-Kas per... P-paleisk mane!-užrėkiau kai vaikinas be jokių pastangų pakėlė mane nuo žemės.-Ką tu darai?! Aš galiu pats nueiti!

-Aha.-pasakė jis bei nunešė mane į mokyklos pusę.

Visi tyliai stebėjo mane. Erikas nuo kažko paraudo.

-Kian.-griebė Erikas jam už peties sustabdydamas jį.

-Ką?

Tuo metu bandžiau ištrūkti nuo jo rankų, bet Kian taip stipriai suspaudė mane, jog man net sunku buvo pajudėti. Velnias. Mane rankose neša vaikinas, o aš negaliu apsiginti!

-Į mano pareigas įeina tai, kad aš turiu padėti savo žaidėjams.-suspaudė lūpas tamsiaplaukis.-Aš...ehм...pats nunešiu.

-Jūs juokaujat?-nervingai nusijuokiau aš, bet mane ignoravo.

-Be tavęs susitvarkysiu, nesijaudink.-mirktelėjo viena akimi blondinas Erikui.

-Atsikniskit abu, mulkiai! Treneri! Kur treneris?!-neišlaikiau aš.

-Tyliau.-man uždarė burną ranka Kian.-Jeigu pasiskųsi, mums lieps bėgioti visą dieną...

-Ką jūs čia veikiat? Kian, aš galvojau tu norėjai jį nunešti į medicinos kabinetą.-išgirdau švelnų Evos balsą.-O tu jam grasini?! Beje marš į savo komandą, tau čia nėra ką veikti!

-Reikalą sako.-nusijuokė Eriks sukryžiavęs rankas.

Kian suspaudė kumščius iš pykčio.
-May, aš galiu tavęs daug ko išmokinti, o pas Erika tu išmoksi tik priiminėti smūgius. Išsirinkai kur nori eiti?

-Taip.-atsakiau pažvelgdamas į Eva. Man pagaliau patiko mergina šioje mokykloje... aš būsiu ten kur ir ji.

-Hм...kamuolys iš tavęs tikrai išeitu. Toks lengvas.-pastebėjo Kian bei lengvai mestelėjo mane į orą. Bet kai sugavo aš pajaučiau jo ranką kuri buvo visai ne toj vietoj, kur reikia. Aš paraudau.

***

-Žinai, ne verta buvo trenkti Kian'ui. Jis gi laikė tave.-atsidūso Eva stebėdama kaip aš guliu bei zyziu nuo skausmo.
Velnias. Nukritau tiesiai ant nugaros.

Pasirodo mes su Eva vienoje klasėje. Tuo labiau ji pasiūlė sedėti šalia jos. Aš vis dar jaučiu kažkokią apgaulę.
O būtent: aš pastebėjau, kad esu ne vienintelis kam patinka Eva.