May's Match

Vienas kovos lauke ne karys

Aš pajaučiau ant nugaros Luka ranką bei įkvepiau šalto oro. Nuo kiekvieno jo įsitikinusio judesio darėsi vis karščiau. Jis daro tai taip lyg neabejotu, kad man patiks.
Eva jautė tą patį?!

Atitraukdamas mane nuo minčių Luka pakėlė kartu su manim savo kelėnius ant kurių aš patogiai sedėjau. Dabar mūsų veidai buvo atstume nuo porą centimetrų vienas nuo kito. Išsivaizduodamas jo sekančius veiksmus pasimečiau. Širdis laukiniai plakė nuo jausmų viršijimo, nors aš pats sutikau ant to.

-Luka...aš čia persigalvojau...-vos ištariau.

-Aš beveik nieko nepadariau, o tu...kaip mergaitė...ble,May, tu neįmanomas.-jo ranka sulindo į mano plaukus ir jis troškančiai žiūrėjo į mano lūpas. Aš jaučiau jo kvėpavimą. Jis buvo taip arti, bet laiku sustojo.
Ir aš puikiai supratau, jog jis per nesvarbu kokį pretekstą laikys savo pažadą. Net jeigu aš ant tokio savanoriškai ryžausi.
Aš tryniausi ant jo kelenių bandydamas atsistoti, bet staiga sustingau. Tik dabar suparatau, kad suspėjau susižadinti.-May...-nusišypsojo Luka su pasityčiojimu nuleisdamas savo žvilgsnį ant mano sportinių kelnių.

Aš paraudau bei nieko geresnio nesugalvojau kaip tik smogti jam, o poto nustūmti nuo suolo. Ir viskas būtu neblogai jeigu jis nesmogtu man atgal ir nugriautu ant žolės.

POV Henris

Telefonas voliojosi ant lovos, o aš tryniau pavargusias akis.
3 valanda nakties.
Pagaliau baigiau vaikščioti po savo kambarį ir atsisėdau ant lovos. Nervingai paėmiau telefoną. Staiga ekranas pradėjo šviesti baltu fonu aklindamas mane. Visą laiką buvau tamsoje.

-Kokio b***o tau reikia?! Tu laiką matei?-paemė ragelį Erikas.

Aš pamiršau kodėl jam paskambinau ir greitai numečiau ragelį.
Atsimindamas vėl paskambinau.
Ir mečiau.
Paskambinau.

-Kaip sekasi naujoj mokykloj?-pagaliau paklausiau.

-Henri, tu normalus?-sumurmėjo brolis, kurį aš pasirodo prikėliau.

-Atrodo, jau nebe. Gerai, aš tiesiog norėjau paklausti...kaip man netapti tokiu kaip tu?

-Kaip aš?

-Nu...šituo. Aš nenoriu, kad man patiktu vaikinai...tai labai neteisinga bei nehygieniška.

-Tu klausi tai manęs?-nustebo jis.

-Taip. Daugiau aš nežinau numerių, tų kurie pristojo prie mano draugo...ir May išjungė telefoną. Kažkodėl.

-Ta prasme prie jo kažkas lenda? Netylėk.-paklausė Erikas bei aš stengiausi kuo greičiau pakeisti temą.

-Atrodo tu man nesiruoši padėti. Jeigu mama su tėčiu sužinos, jog jų abu sūnus gėjai tada yra didelė tikimybė, kad jie atsisakys nuo mūsų. Blogiausiu atvėju kastruos.

Brolis tylėjo, bet poto vėl pradėjo kalbėti.

-Tu ne gėjus, nusiramink.-pavargusiai atsidūso jis.-Tau negali patikti vaikinai jeigu tu apskritai neperneši žmonių.

-Aišku. Tada aš galiu ramiai miegoti, kastruos tik tave. Labanktis.

-Palauk, kodėl tu iš viso užduodi tokius klausimus?
Aš atidariau burną, kad atsakyti. Bet į galvą taip ir nieko neatėjo. Nesakyti juk tiesos.-Jeigu tai taip trukdo pabandyk su mergina.-pratęsė Erikas. Kažkur jau tai girdėjau. Luka pasakė man beveik tą patį.

-Taip paprastai?! Per kažkieno kaltę aš net nežinau kaip tai darosi.-suurzgiau vis dar pykdamas ant jo dėl interneto apribojimo.

-Taip, čia aš pasikarščiavau...tu dar toks nepatyręs.