May's Match

Tyliau eisi - toliau būsi

221

Rytas prasidėjo taip pat kaip ir visada, neskaitant to, kad neatsikėliau. Bei nemiegojau.
Visą naktį tiesiog spoksojau į paklodę arba į lubas. Užtat kai kambarį apšvietė pirmieji spinduliai, aš staiga užsinorėjau miegoti.
Šiandien galima neeiti į mokyklą.

-May, kelkis.-pasigirdo pro ausis pažįstamas balsas. Eva. Mano kambaryje.

Aš šoktelėjau nustebęs tada greitai griebiau paklodę ir nugriuvau nuo lovos.
-Kaip tu čia atsiradai?!

-Aš neėjau į mokyklą, o tavo miela sesė įleido mane. Dar ji sakė nesakyti tau, kad netyčia sudaužė tavo telefono ekraną ir prašo ant kelėnių atleidimo.

-Išeik...prašau.-suspaudžiau dantis.

-Ką?

-Aš ją apkeiksiu ir tu poto užeisi.

-Kažkoks tu piktas šiandien.-atsidūso blondinė.-Tu neatsakei į skambučius todėl aš nusprendžiau užeiti pas tave ant arbatos. Beje, tavo sesė išėjo.

-...aišku.

Reiškias namie nieko nėra.
Eva atsisėdo ant lovos.
Aš susirinkau savo mintis, bet man buvo net sunku žiūrėti į ją. Akys lipdosi. Vis gi nemiegė naktis nepraėjo paprastai.

-Pabučiuok mane.-pertraukė tyla ji. Aš pradėjau žiovauti neiškarto suprasdamas.

-Dabar?...

-Taip! Tu išvažiuoji vakare.
Aš gūžtelėjau pečiais ir atsistojau, po ko išėjau iš kambario.-Kur tu susiruošei?!

-Pirma reikia padaryti arbatos. Tu juk norėjai...-mieguistai ištariau.

-Dieve, May.-sustabdė ji mane už rankos bei apkabino už kaklo.-ateik čia.

Mūsų lūpos susiliejo bučinyje. Kadangi aš dar pusiau miegu tai nėra geriausias momentas.
-Mokykla...negalima praleidinėti pamokų, Eva.-ištariau jai į lūpas.

-Labai juokinga. Tau pirmenybę teikia mokykla, o ne aš?!

-Ne tai, kad taip, aš tiesiog ten kai ką pamiršau ir...jeigu nenori arbatos tada kavos?

Mergina kažkodėl supyko trenkdama man per žandą su delnu bei išeidama iš kambario. Aš atidariau burną, kad ją pakviesti, bet nesuspėjau. Išėjimo durys užsidarė. Aš pasirąžydamas prie duro nusisukau ir nuėjau miegoti.

-Jeigu tavęs už 10 minučių nebus mokykloje bei tu neparodysi tai ką užmiršai, tada mes išsiskyrsim!-pabaigė ji sekundei užeidama.

Aš padėjau veidą ant pagalvės.

***

-Tušinukas?!-nesuprato mergina. Aš stovėjau istorijos kabinete.

-Taip. Tai mano mėgstamiausias tušinukas su kuriuo aš niekada neišsiskyriu. Mokytojas vakar pasiemė.-pasiėmiau nepažįstama tušinuką nuo mokytojo stalo.

Eva nieko nepasakydama apsisuko ir išėjo is kabineto. Vėl. Padėdamas tušinuką į vietą, bėgau paskui ją.
Bet Eva suspėjo kažkur dingti. 5 minutes praleidau ieškodamas jos. Nejaugi išėjo? Velnias, su pieštuku tikrai paeitu.

Aš vis dar norėdamas miegoti nuėjau į vienintelę vietą kurioje dar neieškojau - valgyklą.
Ten buvo keletą žmonių. Ev'os žinoma nebuvo.
Aš atsidūsau atsisėsdamas už stalo bei padėjau galvą ant rankų stangdamasis neužmigti tiesiai čia.

Išgirdau kedės girgždėjimą šalia manęs. Atidariu akis. Nora nusijuokė atsisėsdama dar arčiau.
-Jeigu tu ieškojai Ev'os, tai ji jau toli nuo mokyklos.