May's Match

Viltis visada yra

POV Erikas

-Tai jūs su Kian geriausi draugai?-paklausė mergina sėdinti šalia manęs ant suoliuko.

-Greičiau geriausi priešai.-atsakė už mane Kian.

Treniruotėje pačio trenerio nebuvo, todėl daugelis išėjo namo, o kai kurie tynginaudami mėtė kamuolį į vartus. Aš buvau labai laimyngas, kad į sporto salę užėjo keletą merginų. Reiktu atsikratyti minčių apie May, nes tokiais tempais tikrai tapsiu gėju.

-Kian...jeigu ne paslaptis, tai...tau patinka vaikinai? Visa mokykla apie tai kalba, bet tai juk netiesa.-kreipėsi į jį mergina.

Jis su kažkokiu įtarimu pažvelgė į ją. Aš nusijuokiau laukdamas atsakymo.

-Taip.

-Ką?!

-Man "patinka vaikinai".-net nesigėdamasis atsakė jis.-Bet dėl tavęs galiu padaryti išimtį.

-Rimtai?

-Žinoma. Jeigu tu persirengęs vaikinas.

Nuo kitų merginų pasigirdo juokas ir ta kuri paklausė klausimą atsisuko į mane.
-Erikai, tik nesakyk, kad tu irgi...-beviltiškai paklausė ji.

Nespėjau aš atsakyti kaip į salę įbėgo May. Jis įniršes priėjo ir griebė mane bei Kian už maikės. Mes nuoširdžiai nustebom. Įprastai kai mes ant kažko ginčyjomės jie savaitę į mokyklą nevaikščiodavo.

-Kelkitės! Mums reikė pasikalbėti atskirai.-liepė vaikinas. Kian su smalsumu atsistojo, o aš likau sedėti.- Tau ypatingo kvietimo reikia?! Jeigu nori galiu galiu visiems papasakoti ką tu šiandien su manim...
Aš staiga atsistojau bei May užsičiaupė. Jis nelaimyngai nusivedė mus į persirengimo kambarį nežiūrint į pasipiktunusias merginas.
-Jūs...kaip jūs abu išdrįsot tai padaryti?!-išpyškino jis atsistojęs prieš mus.

-Ką?-nesuprato Kian.

-Pastatyti ginčą ant manęs! Lyg aš kažkoks daiktas būčiau!
Jis apie viską sužinojo? Kian neįsitikinusiai pažvelgė į mane. Puiku.
-Tai viskas...įvyko tik dėl kažkokio ginčo?-suniuro vaikinas.

Kol jis mus bandė prakeikti, aš nelaimyngai nuleidau žvilgsnį į jo kaklą. 2 hickey buvo ant jo kaklo šiek tiek paslėpti už marškinėlių apykaklės.

-Ką gi...dabar tu supratai, kad aš tik šituose tiksluose norėjau tave išdulkinti?-pertraukiau tylą.

May pasipiktinusiai nutraukė nuo manęs žvilgsnį.
-Ant ko jūs ginčyjotės? Ant mašinos, namo?!

-Ant komandos kapitono vietos...bet aš nesiruošiu sustabdyti ant to ginčo. Aš visada einu iki galo.-ištarė Kian ir gudriai nusišypsojo May.-Visom prasmėm.

Tas sukryžiaves rankas kažkodėl atsitraukė per žingsnį.
-Jeigu jūs nebaigsit tada aš...

-Tu ką, м?-pertraukiau jį.-Tu nieko negalėsi padaryti, susitaikyk su tuo. Nors įgauk malonumą, o mes padarysim viską patys.

May paraudo bei susinervines perėjo rankomis per savo minkštus plaukus. Pas Kian ant plaukų ypatingas požiūris, todėl jis sustingo ir aplaižė savo apatinę lūpą.

-Pas mane yra geresnė ideja, imbecilai (silpnapročiai). Aš laimėsiu ginčą.-staiga pasakė vaikinas.

-Tu ką ruošiesi pats save...

-N-ne, debile.-trenkė jis man.-Aš tapsiu komandos kapitonu, o jūs dėl visko pasigailėsit!

Ir toliau jis greitai išėjo iš kambario užtrenkdamas duris.