May's Match

Atėjo bėda - atidarykite vartus

Aš greitai išlėkiau iš svetimo namo. Pasistengiau susikonzentruoti bei atsiminti trumpiausią kelią iki savo namų. Kian buvo įniršęs. Aš irgi...bet taip pat kažkodėl džiaugiuosi, jog Luka pertraukė mus.
Aš elgiuosi labai neapgalvotai.
Tik vakar aš buvau pilnai įsitikinęs, kad galėsiu valdyti save. O šiandien...kas man užėjo? Aš net nevalgiau iš pačio ryto...atrodo man skubiai reikalyngas psichologas.

***
213

Skambutis į duris.
Aš nusiritau nuo lovos su uždarytom akim, o poto pažiūrėjau pro langą. Rytas?
Dar vienas skambutis, o po jo beldėsi.
Šiandien juk šeštadienis. Apsimesiu mirusiu.

-Nenoriu maišyti voliotis ant grindų,bet...-pasigirdo pažįstamas balsas iš viršaus.-Mane pakeliui užpuolė nėščia katė, kažkoks dude išpylė per langą neskanius barščius ir jau apie 30 minučių aš laukiau tavęs šaltoje laiptinėje, o tu miegi?!

-May...May?-pagaliau atidariau akis bei man vis gi teko atsistoti nuo grindų.-Kaip tu papuolei į mano kambarį?

-Siena išmušiau.-pasipiktino vaikinas.-Įėjimo durys buvo atidarytos. Dėja aš tai supratau praėjus pusei valandos.

-Aišku.-nusišypsojau kažkodėl nenustebdamas.-Pas mus šiandien darbai ko tu visai čia atsitempei?

-Vietoj drabų bus treniruotė.

Aš nelaimyngai atsidūsau. Kiekvieną dieną ta velniška treniruotė. Po jos net sunku pirštais pajudinti.

-Beje apie treniruotę, kur tu vakar buvai?

Ištraukiau iš spintos drabužius paklausdamas pažvelgiau į jį. May užtilo ir užšoko ant mano lovos kol aš persirenginėjau.

-Ehm...buvau pasivaikščioti. Vakar buvo nekokia nuotaika.-sumurmėjo jis.-Bet aš daugiau nesiruošiu praleisti mokyklos. Futbolas svarbesnis.

-Tai per Eva?-pakėlė antakį jis.

-Neįsitikinęs...be jos dar tiek daug mulkiu man gadina nuotaiką.-May sukryžiavo kojas po savim ir nuleido žvilgsnį į grindis.-Kaip nervina, jog paskutiniu metu aš esu niekuom neįsitikinęs. Net savimi. Aš jaučiu, kad manyje kažkas keičiasi, bet negaliu to kontroliuoti!

May pakėlė balsą, bet ne ant manęs. Jis pyksta ant savęs?

-Kažkur jau aš tai girdėjau. Tu kartais neįsimylėjai?

-Ne! Aš negaliu įsimylėti į vaikiną, aišku?!

-Į vaikiną?-įsitempiau.-May tu gali manimi pasitikėti.

-Aš...-susidrovėjo jis turbūt suprasdamas, kad pasakė beviltiškus žodžius.-Aš palauksiu koridoriuje. Ten tokie gražūs tapetai.

-Tau iki šiol patinka Erikas?-sustabžiau jį.

-Jis man nepatinka, idiote.-sumurmėjo jis po nosim.-Aš juk šimtą kartų sakiau.

-Tada yra kitas vaikinas?

-Žinoma ne.-krūptelėjo balsas.

-Kodėl tu viską neigi?!-neišilaikiau.

-Aš...nežinau. Toks jausmas, kad aš pats savęs nepažįstu.

May greitai išėjo iš kambario palikdamas mane vieną. Jis rimtai keičiasi. Pasirodo aš taip mažai žinau apie savo geriausią draugą.

***

-E...ir ilgai jie taip?-priėjo prie mūsų pavėlavęs Samuel kartu su kitais. Visi spoksojo į May, kuris kabėjo ant horizontalios juostos neturėdamas jėgų toliau judėti. Luka stovėjo sukryžiuodamas rankas ir žiūrėjo į chronometrą. Kian iki šiol nebuvo, bet aš stengiausi apie tai negalvoti.