Šį kartą pasitelkti savo vaizduotę ir persikelti į reikiamą vietą bei laiką negalėjome. Gabriela buvo nužudyta didžiojoje bibliotekoje, į kurią lengvai galėjome patekti, tačiau nukeliauti į būtent tą laiką ne mūsų jėgoms, kadangi nei vienas dar nesame jame buvę. Todėl turėjome prašyti Adelos ir Eucerinos pagalbos.
Vakaras pradėjo vėsti. Apglėbiau save rankomis laukdama, kol Damijonas atves seseris. Netrukus pamačiau jį ateinantį su Adela.
-Kaip tai nereikia Eucerinos?- Moteriškė klausiamai žiūrėjo į Damijoną, kai jiedu sustojo prie manęs.- Ar ne dabar perduosite raštus Žanvienui?
Tarsi nutuokdama, kad nesulauks paaiškinimo iš vaikino, ji pažiūrėjo į mane.
-Kol kas dar nevyksime pas Žanvieną,- pratariau. Viena laimė, kad Damijonas atsivedė tik Adelą, o ne abi seseris. Eucerina iškart prieštarautų ir neleistų mums veikti ne pagal planą.- Mums reikia, kad nukeltumėte mus į Gabrielos mirties dieną.
Adela išplėtė akis ir mėtė suglumusį žvilgsnį tai į mane, tai į Damijoną.
-Dievulėliau, mirties dieną? Juk Damijonas negali susitikti su savo giminaite, tai labai pavojinga.
-Iš tiesų tai gali,- atsakiau kliaudamasi vaikino iš ateities žodžiais bei sava patirtimi.- Tai labai svarbu. Bus geriausia, jei susitiksime su Gabriela būtent prieš jos mirtį.
Nebuvau tikra, ar turime susitikti su Gabriela, ar su jos žudiku. Žinojau, tik tai, kad privalome nukeliauti į tą dieną. Vyliausi, kad tai vienintelė išeitis išsiaiškinti, kaip nepakeisti ateities.
-Prietaisas gali klaidingai jus nukreipti, kadangi vengs susitikimo su giminės ryšiu, tačiau galime pabandyti,- galop sutiko Adela.- Nežinau, iš kur visa tai sugalvojote, bet Eucerinai tai nepatiks. Greičiau eime vidun.
Moteris pajudėjo pati pirmoji, kol mudu su Damijonu dar spėjome susižvalgyti. Tačiau tuoj pat pasekėme paskui ją į dvarą. Adela man nuo pat susitikimo pradžios patiko, bet šį kartą net norėjau apkabinti šią moteriškę. Ji visiškai mumis pasitikėjo, o tai man davė ryžto.
Adela paėmė iš lentynos lagaminą su prietaisu. Vėl kelsimės tuo pačiu principu, kaip ir pirmą kartą pas Žanvieną - į tą pačią vietą, tik į kitą laiką.
-Kadangi jums reikia konkretesnio laiko, tai yra, kad nepavėluotumėte ir persikeltumėte prieš Gabrielos mirtį, turėsite labai gerai susikaupti,- kalbėjo Adela spausdindama metus prietaise. 1915-ieji tikrai nebuvo labai konkretu. Galėjome ne tik pavėluoti, bet ir persikelti per daug anksti.- Jeigu nepavyks ir negalėsite susitikti su Gabriela, tuoj pat grįžkite. Tuo labiau nesugalvokite kištis į praeities įvykius.
Moteris pakėlė į mus griežtą žvilgsnį. Net susigūžiau išvydusi ją tokią rimtą. Puikiai suvokiau, ką ji turėjo omenyje. Gabrielos nužudymas. Tačiau net nebuvau pagalvojusi tai sutrikdyti. Juk mes siekėme sunaikinti nereikalingas laiko juostas ir apsaugoti dabartį bei ateitį. Gabrielos išgelbėjimas tikriausiai dar labiau viską sujauktų.
-Mes ilgai neužtruksime,- pasakė Damijonas paimdamas mane už rankos.- Paruoškite raštus, Adela.
Tik spėjau įkvėpti ir mus įtraukė į laiko verpetą. Iš įpročio užsimerkiau, kad akyse neraibuliuotų, ir sukandau dantis. Mano pilvą sutraukė, tada pajutau, kaip visi organai nusileidžia žemyn. Tai buvo ženklas, kad jau persikėlėme.
Iš pradžių, kai atsimerkiau, neatrodė, kad būtume nusikėlę į praeitį. Bibliotekoje švietė tas pats prabangus sietynas, sunkios tamsios užuolaidos buvo užtrauktos, lentynų išdėstymas taip pat nesikeitė. Tik sofa ir foteliai buvo kiti. Į visa kita nespėjau atkreipti dėmesio. Turėjome slėptis, nes kažkas darė duris.
YOU ARE READING
Apsaugoti laiką
FantasyMelysė net nesapnavo, kad gali būti kažkuo ypatinga. Uždaro būdo, praradusi savimi pasitikėjimą dėl nuolatinių mamos priekaištų, mergina susitaikė su tokiu gyvenimu ir plaukė pasroviui. Tačiau vieną dieną visa Melysės šeima pakviečiama į vestuves se...