Visą vakarą negalėjau tuo patikėti. Man atrodė, kad taip nebūna. Bent jau mano gyvenime. Aš Vilijamą labai myliu. Tik nežinau ar jis taip pat mane myli.Niekada nebučiavo. Aš labai laukiu mūsų pirmo bučinio.Gal tas bučinys ateis greitu metu . Lauksiu.
Vakare nubėgau į savo kambarį išsitraukiau lagaminą.Į jį įsidėjau keleta drabužių, fotoparatą, laptopą ir keleta kitų daiktų.
Gyvendama Floridoje lankiau fotografijos būrelį. Tad išmokau gerai fotografuoti.
Visą naktį negalėjau miegoti.Vis galvojau ar verta palikti mamą ( be to ji nieko nežino ) ar tai išvis gali būti tikra. Mano gyvenime viskas būdavo suplanuota.
Čia bus kaip ir pabėgimas ką mama darys ? Man ji šiek tiek rūpi. Neimsiu telefono, kad nerastų.Jaučiu kvies policiją.
Vieną kartą trylikos esu bėgus, pas draugę nakvot kai mama neišleido. Kai grįžau buvo labai blogai geriau ir nepasakosiu .
Bet ir dabar man žiauriai blogai jačiuosi nelaiminga. Keliausiu laimės ieškoti.
Rytas :
Išgulėjau iki 4 ir atsikėliau. Tada nusiprausiau ir apsirengiau. Užsidejau rudą, trumpą, pasipūtusį sijoną, gelėtus marškinelius ir džinsinę liemenę . Pasidažiau.Nevalgiau pusryčių. Tik laukiau 6:00.
Galų gale atvažiavo prie mano namų juodas Mersedesas. Supratau, kad jis Vilijamo. Įsėdau pas jį. Vairavo Vilijamas . Nuvažiavome aerouosta ir įsėdome į pirmos klasės lėktuvą.
Net lėktuvas buvo gražesnis už mano kambarį, nes mano kambaryje buvo senoviniai, mediniai baldai, žaliai nudažytos sienos ir viskas, o čia gražūs baldai ir t.t.
Skrydis laukė ilgas. Aš su Vilijamu vis kalbėjau apie būsimą mūsų kelionę.Bet staiga nebeištvėriau ir jo paklausiau:
- Ar tu myli mane ?
- Aššš ...- ir nepabaigė, nes atėjo stiuardesė.
Tada aš supratau, kad galbūt myliu tik aš.
