Po susitikimo su Vilijamu praėjo daug laiko . Jau atėjo vasara. Kas buvo per šį laiką ? Kalėdos buvo nuostabios, su tėčiu. Jis buvo su mumis nuo Kalėdų iki kovo tryliktos. Paskui vėl išvažiavo. Užsiregistravau į kitus kursus. Žinoma visažistės. Tai mano svajonių darbas . Kai atėjo vasara aš su Marta užsiregistravome konkurse. Ten reikėjo dviem daugėm apsirenkti kaip indėm ir nusifotografuot. Daugiausiai balsų surikusi nuotrauka laimi dviem savaitėm kelionę į Indiją, prie Indijos vandenyno.Taigi laimėjome mes. Ir dabar esame čia, tarp kitko čia labai gražu ir skanus maistas.
Ką tik grįžau į viešbutį . Praleistas skambutis nuo mamos . Skambinu jai.
- Labas,- sakau.
- Sveika,- taria liūdnu balsu.- Kaip sekasi ?
- Gerai, šiandien puikus oras, tuoj eisime vakarieniauti. O tau, ko tokia liūdna ?- klausiu.
- Ai nieko viskas gerai. Beveik,- sustoja ir tyli. - Turiu tau žinia, prašau labai nesijaudink.
- Kas atsitiko, mama,- tariu su išgąsčiu.
- Vilijamo nebėra tarp mūsų.
Stoja tyla. Negaliu patikėti. Ašaros kaupiasi akyse. Atrodo širdis į kulnus nusirideno . Bet susivaldau ir pasakau.
- Kaip tai nutiko ?
- Jį gatvėje partrenkė automobilis,- sako ramiu balsu.
- Gaila,- pratariu keistu balsu, man taip skaudu. - Kada laidotuvės ?
- Šiandien šarvoja, rytoj laidos.
Tuo mūsų pokalbis ir pasibaigė. Likusios atostogos buvo niūrios.
Po savaitės grįžau namo, liūdesys buvo nedingęs. Ne aš jo nebemylėjau, bet kažkas buvo mano viduje. Po mėnesio atėjau pasižiūrėt kaip atrodo jo kapas. Prie kapo nieko nebuvo. Uždegiau žvakelę ir pasimeldžiau, už Vilijamą.
