Taip išėjo, kad likau su Markusu. . Dėmesio žymiai mažiau rodo po neįvykusio pasipiršimo ir mano nesutikimo. Ai dar geriau gal pats užsimanys skirtis. Tai va . Mačiau Vilijamo naują nuotrauką jau su nauja panele ir parašęs: Myliu ir uždėjo širdelę. Man šie poelgiai atrodo vaikiški. Bet vistiek pavidu. Labai pergyvenu dėl to kaip reiks grįšt į Kanadą ir jo nesusitikt. Nežinosiu ką daryt. Sveikintis ?
Tūkstančius minčių nutraukė Reišelė įėjus į kambarį:
- Laba nori į Kanadą ?
- Nelabai,- numykiau.
Ji paklausė žaismongai pakeltu balsu:
- Nori susitikt Vilijamą ?
- Labai,- kaip išprotėjęs zombis pasakiau.
- Tu jį dar myli?- abejingai paklausė ji.
- Tai ne,- atsakiau gan piktai.
Tuo mūsų pokalbis ir baigės. Ji išėjo iš mano kambario. Tada nusprendžiau susikraut lagaminą.
Vakare atėjo Markusas. Ir kaip išprotėjęs kalbėjo kaip norėtų, kad aš čia likčiau. Bet man visai nerūpi.Aš čia tikrai neliksiu. Dėl jo ir nenoriu čia likt. Jis manęs ko ne maldavo. Ai, bet kaip sakaiu man nerūpi.
Na ir pagaliau atėjo išskridimo diena . Labai jaudinausi. Nežinau kodėl. Sunkiausia buvo atsisvekint su Reičele . Lengviausia su Markusu. Seneliai, pusseserė ir Markusas mane išlidėjo.
Skrydis buvo labai ilgas. Tad visą laiką skaičiau " People" žurnalą ir dar miegojau .
Kai išlipau iš lėktuvo pamačiau mama ir kaiką ko labai ilgai nemačiau, bet visą laiką troškau pamatyti.
Nemaniau, kad jūsų bus tiek daug. Jūsų net tūkstantis. Ačiu visiems skaitantiems, komentuojantiems ir balsuojantiems. Myliu jus :)
