Taigi dabar yra rugpjūčio vidurys.Vasara beveik baigės. Ir jau beveik susitaikiau, kad Vilijamas užimtas. Markuso nemyliu nors vaidinu įsimilėjusią. Už savaitės grįšiu į Kanadą pas mamą ir manau tada išsiskirsiu dėl atsumo su Markusu ir visai dėl to man nesisielosiu. Kanadoje susirasiu darbą nuo rugsėjo. Štai tokie mano planai.
Jeigu susitaikiau su Vilijamo mergina tai dar nereiškia, kad jo nemyliu. Arvirkščiai dabar dar labiau jį myliu. Man sunku be jo. Bet išmokau gyventi ir mokinuosi pamiršti nuoskaudas. Mano mokytoja pusseserė.
Šiandien apsiniaukia. Einu miestelio gatve. Vedžioju senelių labradorą Maiką. Atsikėliau 11:30 be žadintuvo ! Aš privalu apdovanoti save už šį žygdarbį ir padovanoju sau apsilankymą mylimiausioje kavinukėje. Tenai tuoj pat prisistato Markusas, nes išsiklausė kur esu, mane tas persekiojimas iš vienos vietos į kitą užkniso.
Kavinėje užsisakiau sulčių, pyrago gabaliuką ir šerbeto. O jis tik žiurėjo kaip aš valgau ir klausinėjo ape miegą. 13: 00 atstojo Markusas ir su puske ėjau apsipirkti. Mums rūbų niekada ne per mažai.
Grižau namo ape 18: 00. Pavalgiau. Tada močiutei rodžiau ką nusipirkau. Ji truputi pyktelėjo, nes išleidau labai daug pinigų. Bet man nelabai pinigai rūpi nors ir nesu Vilijamas.
21: 00 pas mane atvažiavo Markusas į namus. jis atėjo į mano kambarį . Atsiklaupė ir sako:
- Kornelija Grenč ar tekėsi už manęs?
Aš buvau apstulbus. Daugiau nei apstulbus. Patyriau šoką. Ir susmukau į fotelį. Jis aiškiai pastebėjo, mano rekciją ir susiraukė.
- Na nežinau tai taip netikėta,- vos sugebėjau išlementi.
-Kodėl juk žinai aš tave myliu,- tarė užštikrintu balsu.
- Gal geriau likime draugais oi tai yra pora,- išlemenau.
Pamačiau, kad jis labai nusiminė. Ir liudnu balsu tarė:
- Gerai padarysiu viską dėl tavęs, princese .
Tada mes atsisveikinome ir jis išėjo. Ne tikrai neniekada su juo nesituoksiu. Aš dabar per jauna ir nemyliu jo. O už nemylimo žmogaus tikrai netekėsiu. Man tikrai buvo šokas. Kai aš noriu skirtis jis man peršasi. Na ir likimo išdaigos.
