Kaip suprast ? Mes išsiskyrėm prieš kurį laiką ,o jis čia stovi lyg niekur nieko . Nesuprantu.
- Mhhhh labas, kaip suprast ?- kalbu šiek tiek nustebusiai .
-Labas , smagu tave matyti ,- šypteli.
- Kur mes esam ?- šiek tiek nusišypsau jam, nes mane paėmė juokas .
Vilijamas stovi drąsiai, iškėlęs galvą ir laiko rankas sunertas prie krutinės. Aš stoviu susigūžus , ne dėl to , kad man sukilo prisiminimai, bet dėl to, kad nenoriu su juo bendrauti. Jis atsako :
- Esame Džordžinos tėvų namų rūsyje, šiaip čia buvo mūsų planas kaip man su tavim susitikti, žinau pasielgėm kvailokai , kaip paugliai, bet čia ir yra smagumas, noriu su tavim pasišnekėti, - sako savo įprastu balsu .
- Kodėl ? Kas čia per planai juk mes išsiskyrėm. Kokie gali būti pasikalbėjimai, susitikimai. Kas čia per planai, jeigu nori žinoti mes ne draugai, tu mano buvęs. Turi tai suprasti. Iš mūsų nieko nebeliko , nuvesk mane iš šito rūsio ir grįšiu pati ,- sakau tai piktai ir ramiai.
Jis atrodo nuliūdęs, bet ko jis nori, tegul nesvaigsta. Mes išsiskyrėm ir taškas, dar tokio bjauraus žmogaus nebuvau sutikus per visą savo gyvenimą.
Užlipome į viršų . Pastebėjau, kad Džordžinos tėvų namas yra labai didelis ir prabangus. Kai pamačiau ją ji šypsojosi ir paklausė :
- Na kaip,- bet kaip pastebėjo mūsų minas tarė. - Supratau ...
Aš jai nieko nesakiau, tik paklausiau :
-Kelintu autobusu man grįžti namo ?
- Septintu,- atsakė.
Tik dabar supratau, kad Vilijamas tylėdamas, nuėjo prie baro ir įsipylė brendžio. Prieš išeidama pasakiau Džordžinai :
- Iš tavęs to nesitikėjau...
Po kelių valandu sėdžiu namie ir šią istoriją pasakoju Martai. Ji sako :
- Viskas aišku jie kvailiai ir jis tavęs dar nepamiršo.
- Jis turi suprast, kad tai praeitis,- ištariu.
- O pati ?
-Ką aš ?- sakau nustebusiai.
- Kodėl po skyrybų nepriėmei nei vieno vaikino prašymo susitikt ? A ?
