Atskridome velai vakare. 23: 50 .Nebuvome užsisakę viešbučio taigi teko patiems bevaikščiojant jo ieškoti. Ieškoti buvo smagu !
Nuėjom į miesto užkampį. Tenai pasukomę tamsiu skerzgatviu. Pasirodo jis yra akligatvis. Staiga kažkas išlindo iš tamsos. Ten buvo kažkoks vyras. Jis pradėjo rėkauti ant mūsų. Aš įsikibau į Vilijamą abudu tylejome. Tas vyras artėjo prie mūsų. Staiga jis trenkė Vilijamui į šoną . Vilijamas parkrito ir tas vyras jį pradėjo spardyti. Tada pareikalavo brangių daiktų. Grasino . Bet tik iš Vilijamo. Na kai pasiemė tuos daktus pasakė:
- Adios !
Aš verkiau .Vilijamas nepratarė nė žodžio. Aš paprašiau praeivių, kad iškviestų greitąją.
Greitoji atvažiavo ir išsivežė jį. Aš Vilijamą pusė nakties slaugiau, kitą pusę miegojau fotelyje.
Ryte Vilijamas atsibudo .
Ir mano pirmi žoždžiai jam buvo ?
- Tu myli mane ?
- Na nežinau. Matai ? Aš su draugu susilažinau, kad pakabinsiu neturtingą panelę.Pakabinęs aš turėjau tave palikti, bet nepalikau, iš rimto tave myliu ,- šyptelejo.
Ir dar pridūrė
- Teks draugui pirkt dėžę alaus .
Tada supratau, kad rimtai aš jam buvau tik žaislas. Iš pykčio jam išraudonavau ir išbėgau į lauką.
Maniau, kad tuoj nualpsiu.Aš jam tik žaislas ?! Verkiau isteriškai . Nemačiau kur bėgu. Ir staiga pajutai antrankius ant mano rankų. Nane policija įsitempė į savo mašiną.Nors aš jiems ir nesipriešinau. Man nerūpėjo kur ir kodėl jie mane veža. Mano galvoje buvo tik vien mintis: aš buvau tik žaislas.
