Po savaitės :
Markusas dar neišvažiavo. Aš dabar gyvenu pas Vilijamą svečių kambaryje. Ten gyvensiu kol Markusas neišvažiuos. Šaunu tai, kad mamai jau irgi įgrįso Markusas. Na, o aš laiminga su Vilijamu.
Ryte :
Šiandien atsikėliau 6:00 . Kodėl taip anksti ? Paprasčiausiai nesimiegojo.Tada nusiprausiau ir pavalgiau.Kai apsirengiau apie 8:00 nuėjau į miesto parkelį susitikti su drauge.Ji viską nori žinoti apie mano bernus. Bet man ji netikra draugė tiesiog pažystama ir tiek. Kai persikrausčiau į Kanadą nebeturiu tokiu gerų draugių kurias turėjau Floridoje. Na, bet dabar manęs draugė klausia :
- O tau tas Markusas gražus ?
- Eik tu sau. Jo tikrai "gražuolis". Taigi jis liesas, žemas, išblyškęs, kažkokiais juodais ilgais karčiais iki pečių. Na tikrai tragedija. Na, o Vilijamas tai aukštas, raumeningas, gražus, ne toks išblyškęs , šviesiais , banguotais, bet neilgais plaukais ir akys tokios gražios, žydros ir visada būna pasikvepinęs.
- Nupasakojai lyg pabaisa prieš gražuolį ,- nusijuokė ji .
- Na gerai aš jau turiu lėkti į kosmetologijos kūrsus ok ?
- Lėk lėk,- šyptelėjo.
Na tada nurūkau į kūrsus. Po kūrsų nusprendžiau aplankyti mamą. Namie mamos nebuvo, ji buvo išvažiavusi į ūkininkų turgų. Namie skambėjo gitara. Tai Markusas. Jis nevieną meilės dainą buvo man sukuręs, bet viena man labiausiai patiko. Kaip tik šią jis ir grojo. Aš prisėlinau prie durų ir pasislėpus tyliai klausiausi jo muzikos. Staiga jis sustojo ir pradėjo žiūrėti į veidrodį. Velnias. Pasirodo jis mane pamatė per veidrodį . Markusas :
- Kornelija? Ką čia veiki ? Ateik,- jis atrodė nustebęs.
Kažkodėl nebenorėjau ant jo pykti. Visiškai. Bet bent pabandžiau suvaidint:
- Ko klausinėji tai ką nebegaliu į namus ateit ?- piktai išdrožiau.
- Gali. Atleisk. Tiesiog buvau labai nustebęs,- liūdnu žvilgsiu pažvelgė.
Tada aš tyliai atsisėdau prie jo.Jis :
- Nesuprantu tai tu pyksti, tai atrodo, kad draugiškai atsisėdi prie manęs. Kas tau ? Ai vistiek tu iki ausų įsimylėjus Vilijamą tai gal aš jau važiuosiu atgal į Floridą.
Ką? Aš nežinau. Kažkaip man patiko kaip tu čia buvai . Kas man ? Ką aš čia tauškiu ( mintyse ) . Prieš valandą jei jis man taip pasakytų sušokčiau laimės šokį, bet dabar mintyse šaukiu : Neeeee. Neišvažiuok .
Mieli skaitytojai :
Atsiprašau, kad taip ilgai nekėliau dalių. Tiesiog neturėjau laiko ar noro. Tikiuosi, kad nesupyksit :) Be to labai dėkui už virš dviejų tūkstančių peržiūrų. Iki :)))
