Tą pačią dieną vakare :
Po to aš Markusui sakiau, bet jai nori dar gali pabūti čia. Pasigrožėti Kanada. Jis tada atrodė apstulbęs, o aš neleisdama jam atsakyti išbėgau iš namų. Tada nubėgau pas Vilijamą, paskambinau pusseserei ir viską papasakojau.
Dabar 17:58 ir aš esu namie pas Vilijamą, bet Vilijamo namie nėra. Juk kaip sakiau aš pas jį dabar apsistojus.Mane į didingą svetainę pasikviečia Vilijamo mama. Aš ateinu nedrąsiai. Vilijamo mama Klarisa pradeda pokalbį :
- Kaip pas mus miegasi ?- atrodo visai gerai nusiteikusi klausinėti.
- Puikiai,- nedrąsiai išlemenu.
- Supratau, na, o kaip mano sūnus Vilijamas ?- pasijutau kaip tardyme.
- Gerai ,- nieko daugiau nesugalvojau pasakyti.
- Palauk, o kokia tavo pavardė ,- ji labai greitai keičia temas.
- Kornelija Grenč, Grenč ,- sumikčiojus išlemenu.
- Hmmm, o ar norėtum būti Kornelija Van Der Rouse ?- ji taip daug klausinėja. Ir dar ji klausia ar noriu tuoktis su Vilijamu, nes jų šeimos pavardė tokia.
Tyliu. Nežinau ką atsakyti. Ji visą laiką smerkiančiai žiūri į mane. Po minutėlės dar kartą klausia :
- Na tai kaip ? Nenori ?
- Noriu,- drebančiu balsu ištariu.
- O aš manau, kad tau labiau tiktų Tiler pavardė,- ką ?Juk tai Markuso pavardė. Iš kur ji žino ?
- Kodėl?- daugiau nieko nesugalvoju ką atsakyti.
- Nes Vilijamui tu netinki. Neleisiu, kad griautum mūsų šeimos pamatų ir niekada neleisiu jums tuoktis .
Aš tyliu. Nežinau ką man atsakyti. Man šokas. Tiesiog sėdžiu it statula, o akyse kaupiasi ašaros.
- Be to, mūsų namai ne viešbutis tad nešdinkis greičiau, kol neiškviečiau policijos.
Tada aš nubėgu tramdydama savo ašaras į svečių kambarį. Ten tyliai išsiverkiu ir susikraunu daiktus. Na ir išbėgu namo.
