Kitą dieną :
Atsikėliau ir pamačiau. kad jau puse devynių. Man devintą kosmetologės kūrsai. Tad apsirengiau kas kliuvo po ranka ir išbėgau į lauką. Užmigau labai vėlai, nes visą naktį galvojau kaip reiks pasakyti Markusui, kad jo nebemyliu, kad skiriuosi. Jis begalo jautrus. Prisižadėjau sau, kad šią žinią Markusas sužinos šiandien.
Po kūrsų mane paėmė Vilijamas ir parvežė namo. Pasikviečiau jį vidun. Žiūrėjome kažkokį neįdomų serialą. Ir kalbėjom. Aš sakau :
- Kad tu žinotum kaip man sunku tą žinią pasakyti Markusui. Kai aš jį taip gerai pažystu,- pradėjau skųstis.
- Gal galiu kuo nors padėti,- jis buvo visiškai ramus.
Aš suraukiau antakius :
- Ne be manęs niekas to negali padaryti,- pasakaiu.
- Tai gal prie manęs paskambink,- pasiūlė .
- Ne tik ne dabar ,Vilijamai,- pasakiau labai liūdnai.
Tada paprašiau, kad išeitų, nes noriu pabūti viena. Jis išėjo. Ir aš pagriebiau telefoną ir surinkau jo numerį . Bijojau, norėjau padėti ragelį. Markusas :
- Alio.
- Labas,- žaismingai pasakau.
- Kaip senai kalbėjom, nekėliai ragelio kelis kartus.
- Aaaa taip, nekėliau,- buvau sumišus.
- Kaip sekasi?- paklausė.
- Klausyk ,Markusai, aš tau skambinau su reikalu,- balsas pradėjo virpėti.
- Klausau,- nieko nenutoukdamas ir linksmas pasakė.
- Manau, kad dėl kai kurių aplinkybių mums sunku draugaut, aš tave retai matau ir aš tavęs niekada labai nemylėjau. Manau mūsų santykiai buvo vasaros romanas ir tiek. Kai išvažiavau nieko šilto tau nebejaučiau. Manau jai pabandysim atskirai ir man ir tau bus geriau,- negalėjau būti rami, jaučiausi tragiškai.
- Tu tuti kitą . Taip ir žinojau,- tada jis padėjo ragelį.
O aš susmukau į fotelį. Supratau, kad labai įskaudinau žmogų.
