2
-Kas dabar ?-atsisukau.
-Turbut sumaišiau kambarius,- prabilo vaikinas nors pasimetimo jo veide negalėjai įžiūrėti. Jis uždarė duris ir girdėjau kaip kažkas pradėjo šaukti. Gerai kas jis? Nuvijau mintis ir pasiėmusi naujus drabužius nuėjau į vonią. Palindau po dušu.
<
-Dabar taip kas jis ir kodėl jis mano vietoje,- stovėjau supykus ir žiūrėjau į neaišku vaikiną sėdinti mano vietoje ant sofos. Nuo kada aš turiu savo vieta ant sofos, bet čia ne esmė. Vaikinas atsisuko į mane, o Liam nekreipė į mane dėmesio toliau naršė savo telefone.
-Princese tai sėsk kitur,- sumurmėjo tas.
-Eik debesų pūst neaiškines man,- toliau stovėjau ir žiūrėjau piktai į jį. Jis pavartė akis, bet nepajudėjo iš vietos.
-Kas čia vyksta?- į kambarį įėjo Louis ir pažiūrėjo į Liam kuris vis dar įkritęs į tlf, į mane ir į vaikiną sėdinti ant mano foteliuko.
-Jis sėdi mano vietoje,- piktai tariau. Louis pavartė akis.
-Tai sėsk čia,- pavartė akis.
-Dar vienas! Eikit jūs debesų pūst neaiškine man,- parodžiau liežuvį. –Kas jis?- paklausiau ir pažiūrėjau piktai į vaikiną. Prisėsdama ant žemės, nors visos sofos tuščios ir laisvos.
-Tai jis Zayn,- Louis ramiai pasakė ir sėdo ant vienos iš sofų.
-Ajj.. Čia tas kur kaip visada,- Zayn į mane pažiūrėjo nesuprantamu žvilgsniu aš pavarčiau akis ir pažiūrėjau į savo broliuką. –Tai ko jis į mano kambarį atsibeldė?- paklausiau broliuko kai prisiminiau, kad čia tas pats bukaprotis. Louis piktai pažiūrėjo į Zayn, jis pakėlė rankas į viršų ir nusijuokė.
-Aš tiesiog ieškojau savo kambario,- prabilo jis ir pažiūrėjo į mane su didele šypsena aš nusivaipiau jam. Tai jis taip pat neseniai atsidūrė šioje miesto pamirštoje vietoje.
Čia nuobodu pakilau iš vietos ir nuėjau į virtuvę. Atidariau šaldytuvą. Jūs juokaujat? Tuščia.
-Louis, kur maistas?- sušukau, bet atsakymo negavau. Nuėjau pas juos Zayn jau buvo dingęs, o tie du kimarino prie tlf. Nuėjau prie jų ir paėmiau telefonus.
-Ejj!.. –sušuko jie vienu metu.
-Dabar taip. Dabar pat nueinat, nubėgat, nuvažiuojat man nesvarbu kokiu butu atsiduriat parduotuvėje ir grįžtat su maistu, nes telefonų kitai negausit,- parodžiau liežuvį, o jie sėdėjo sustingę, spragtelėjau pirštais. –Aišku?-sušukau. Jie linktelėjo ir dingo lauke.
>
Dabar sėdžiu ant pagalvės ratu su vaikinais, Ele ir Sophia ir valgom visokias nesąmones kurių parnešė broliukas su Liam ir dar partempė El su Sophia čia.
-Žinot ką siūlau slėpynių žaist,- sumurmėjo Niall ir pradėjo linksėt.
-Tu gal suvaikėjai?- nusijuokė broliukas ir jis nustojo linksėjęs. Visi sėdėjo ir galvojo ką veikti išskyrus mane aš sugalvojau sėdėt ant pagalvių, ne į temą tai dabar valgau čipsus ir guliu klausydamasi jų nesąmoningu šnekų.
-T/D (Tiesa/Drąsa)- sumurmėjo Zy, kažkodėl pradėjau tą lopą taip vadint XD.
-Puiki mintis,- džiūgavo El.
-Bet pakyrėjus,- sumaliau ir visi nutilo.
-Ką pasiūlisi geriau?-paklausė Hazza. Aš prasimerkiau pažiūrėjau į jį ir apžiūrėjau visus aplink. Jei nepaminėjau tai aš guliu užsimerkus ir jau gerą valanda valgau čipsus. Visi spoksojo į mane. Atsidusau ir atsisėdau.
-Aš pirmas!!!- pradėjo šūkauti Niall.
-Aš vis dar manau, kad tai nuobodu ir nuvalkiota,- pavarčiau akis ir pasirėmiau galvą ranka ir užsimerkiau. Jie ten kažka šnekėjo, darė, cypė, klykė, pjovės. Aš tiesiog sėdėjau užsimerkus.
-Na Sara,- pasakė Harry, atpažinau iš balso, o ką? Aš atmerkiau akis ir pažiūrėjau į jį. Jis sėdėjo be marškinėlių apsižvalgiau, panašu žaidžiam su fantom ar kaip čia pavadint. –Tai?- paklausė Harry.
-Aišku drąsą,- pavarčiau akis, geriau nežaisčiau, nes tai nuobodu. Daugumą visų aisktelėjo iš nuostabos manyčiau aš pažiūrėjau į juos nesuprantamu žvilgsniu.
-O tu drąsi,- sumalė Hazza. Aš vis dar stebėjau juos nesuprasdama.
-Harry, drąsos baisiausios ir drąsa iš mūsų drįsta rinktis tik Zayn,- sumalė El. Aš pavarčiau akis ir pažiūrėjau į Zy, o vėliau į Hazza laukdama nurodymu.
-Nepersigalvojai?-paklausė jis.
-Ko? Aš ne bailė ir jei gali tas,- pažiūrėjau į Zayn.- Tai koks skirtumas,- pavarčiau akis. Harry pradėjo galvoti ir nusišypsojo pedo smile. Aš ramiai jį stebėjau.
-Tu turėsi dvi savaites miegoti Zayn kambaryje kartu su juo,- mano akys tiesiogine to žodžio prasme lipo lauk, aš pažiūrėjau į Zy jis taip pat sėdėjo pasimetęs, nors spėjo to niekas daugiau nepastebėjo. Juk jis net mano vardo spėju nežino, o ką kalbėt apie miegojimą su juo.
-Ji su juo nemiegos,- pašoko iš vietos broliukas ir pradėjo šukti, jaučiau nežmoniška pykti jo balse. Visi pažiūrėjo į mane išskyrus Zayn jis buvo sustingęs, bet staigiai atsipeikėjo ir pažiūrėjo į mane su šypsena veide, aš pavarčiau akis. Louis vis dar stovėjo ir baisiai pyko, o El beverčiai bandė jį nuraminti.
-Drąsa tai drąsa,- sumurmėjau, Louis pažiūrėjo piktai į mane. –Juk tai tik dvi savaitės Louis,- pažiūrėjau į jį. Jis vis dar pyko, bet atsisėdo turbūt El įtikino.
-Jokiu būdu, tegu tai būna bet kas kitas tik ne Zayn,- šaukė Louis, pažiūrėjau į Zayn jis tik stebėjo kas vyksta aplink be jokios reakcijos.
-Louis, nusiramink, tokios taisyklės. Aš sutinku,- beveik visi aiktelėjo, jau nusibodo. –Ir baikit čia aikčioti,- sumurmėjau, kas čia tokia, kad tai Zayn, o ne kas kitas?
YOU ARE READING
My Big Brother (Z.M)
FanfictionOne Direction FanFiction (Z.M & S.T.) Antras sezonas: MBB2: Can't Forget