My Big Brother (Z.M)

19

19

-Aš.. Aš.. Aš nežinau Zy tai sudėtinga.. Žinoma aš noriu tavimi tikėti,- nusišypsojau vaikinui. –Manau man reikia laiko,- pasakiau ir Zayn pabučiavęs į mano skruostą išėjo iš kambario. Aš tikrai noriu tikėti Zayn ir pamiršti viską kas rašoma tame straipsnyje, bet negaliu to taip lengvai pamiršti..

<

Po vakar įvykusio pokalbio su Zayn aš nekalbėjau su vaikinu ir net mažai jį mačiau. Džiaugiuosi jog jis suteikia man laiko, bet pasiilgau jo labiau nei tikėjausi. Gulėjau lovoje ir žiūrėjau į dangų pro langą. Į kambarį įvirto padusęs Zayn.

-Einam?- pasakė vaikinas ir patempė mane už rankos.

-Kur?- susiraukiau ir Zayn sustojo prie durų.

-Einam,- pakartojo vaikinas ir aš pavarčius akis pačiupau striukę. Zayn išvedė mane į lauką ir atidarius jam dureles įsėdau į automobilį, o vaikinas pasekė mano pavyzdžiu. Automobilis pajudėjo ir mes greitai tolome nuo miesto.

-Zayn, kur tu mane veži?- pažiūrėjau į vaikiną kuris šypsojosi. Mašinai sustojus aš greitai išlipau iš jos. –Kur aš?- piktai pažiūrėjau į Zayn.

-Atvežiau tave į mišką palikti,- nusijuokė Zayn ir aš pavarčiau akis.

-Visai nejuokinga,- žudančiu žvilgsniu pažiūrėjau į vaikiną kitoje automobilio pusėje.

-Nepasitiki?- nusišypsojo ir ištiesė savo ranką priėjęs arčiau manęs Iš ties jaučiau baimę nors kodėl turėčiau? Aš tylėjau ir paėmiau vaikino ranką. Zayn pažiūrėjo man į akis ir supynė mūsų pirštus. Aš nusišypsojau vaikinu ir jis nuvedė mane takeliu. Perėjus mažą miškelį pastebėjau ežerą su liepteliu. Sustojau ir peržvelgiau visą vaizdą dar kartą, čia buvo išties gražu. Zayn patempė mane už rankos ir aš virsdamas sekiau paskui jį.

-Ką mes čia darysim?- paklausiau šypsodamasi.

-Nežinau,- ramiai atsakė vaikinas su šypsena veide, o aš pavarčiau akis.

-Taigi?- paklausiau Zayn jam sustojus.

-Nieko,- Zayn pažiūrėjo man į akis.

-Tu tiesiog atsivežei mane čia jog mes nieko nedarytumėm?- susiraukiau.

-Pasiilgau tavęs ir norėjau pabūti dviese,- nusišypsojo Zy. –Lėlyte, ar tu..

-Aš nežinau, Zayn, tai pakankamai sudėtinga,- nutraukiau vaikiną žinodama ko jis klaus. Aš nepykstu ant jo aš noriu juo tikėti ir tikiu, bet negaliu jam taip lengvai atleisti. Zayn nieko neatsakęs atsisėdo ant žolės. –Zy?- prisėdau šalia vaikino. Aš paėmiau Zayn ranką ir jis pažiūrėjo į mane. –Myliu tave, mano Zayn,- pašnabždėjau ir padėjau galvą ant jo peties. Stebėjau dangų, o Zayn tiesiog žvelgė į nieką sakyčiau.

-Aš tave taip pat, lėlyte,- tylus kuždesys pasiekė mano ausis ir aš nusišypsojau. Bučiau atidavusį daug jog ši akimirka nesibaigtų, bet svajonės lieka svajonėmis. Kelios šviesos sublizgėjo aplink ir Zayn nusikeikė. Jis atsistojo ir pastatęs mane, paėmė už rankos ir nutempė paskui save. Kaip jie mus iš vis rado čia? Mums nubėgus į mišką Zayn sustojo ir atsisuko į mane.

-Aš tai norėjau padaryti ne taip, bet.. Nekenčiu jų,- vaikinas susiraukė pažiūrėjęs į pusę iš kurios atbėgom. Zayn ištraukė mažą medžiaginį maišelį ir iš jo ištraukė auksinę apyrankę. Taip buvo paprasta grandinėlė ant kurios buvo pakabintas rutuliukas su šypsenėlę, širdelė, lėlytė ir ily raidės, visi pakabukai taip pat buvo auksiniai. Zayn užsegė apyrankę man ant rankos, o aš šypsodamasi ją priliečiau ir pasukinėjau. –Patinka?- girdėjau jaudulį Zayn balse.

-Ji tobula,- tyliai pasakiau Zy ir pabučiavau jį. Zayn nieko nelaukęs atsakė į mano bučinį. Pajaučiau Zayn rankas ant savo užpakalio pašokus apžergiau vaikino liemenį kojomis. Zayn prispaudė mane prie medžio kamieno. –Auč,- pasakiau jam į lūpas, kai nugara susidūriau su šaka. Zayn nusijuokė ir paėjęs į šoną atrėmė mane ten. Zy pasilenkęs atakavo mano kaklą bučiniais ir paliko vieną žymę ant jo. Mano rankos apkabino jo kaklą ir įsisuko į vaikino plaukus. Patempiau juodus palukus ir Zayn pakėlęs galvą pabučiavo mane.

-Ar tai reiškia jog viskas gerai?- nusijuokęs paklausė Zayn ir aš nusijuokiau su juo.

-Ne, aš tavimi naudojuosi,- sumurmėjau juokdamasi. –Aišku jog reiškia būtent tai,- pasakiau neatitraukdama akių nuo Zy šokoladinių akių kurios varė mane iš proto nuo pirmos dienos. Kurį laiką stebėjome vienas kitą, kai Zayn nebeatsilaikė ir įsisiurbė man į lūpas. –Gal eikime iš čia?- paklausiau Zayn atsitraukus. Jis linktelėjo ir supynė mūsų pirštus.

<

-Labas rytas, kaip miegojai?- paklausė El vos jaiįėjus į kambarį. Na vakar grįžom tik apie 2 nakties tai nesu tikra jog tai miegas.

-Normaliai,- atsigėriau savo ir toliau sukinėjau apyrankę sau tarp pirštų.

-Kas tai?- mergina palietė mano apyrankę ir šypsena papuošė mano veidą.

-Tai Zayn dovana,- priliečiau širdelę puošiančią apyrankę.

-Ji nuostabi,- linksmai pasakė Eleanor. –Tai jūs susitaikėt?- surimtėjus pasakė ji. Aš linktelėjau, o šypseną nedingo nuo mano veido, priešingai negu El.

-Kas?- rimtai pažiūrėjau į merginą.

-Sara, nemanai jog Zayn vis dėl to negali pasikeisti? Tu tikra jog jis tau nemelavo?- rupestingas jos balsas pasklido po kambarį.

-Ką tu nori pasakyti?- sutrikau.

-Na gal Zayn žaidžia..

-Ne Eleanor, nieko nesakyk jūs tiesiog niekas to nesuprasit,- atsistojau ir nuėjau.

-Sara!- girdėjau liūdną El balsą, bet jį tiesiog ignoravau.

-Sara, kas čia įvyko?- pasiteiravo atėjusi iš Lea.

-Lea!- užklykiau ir puoliau merginai į glėbį. –Šimtą metų tavęs nemačiau,- stipriai suspaudžiau mergina, kaip ir ji mane.

-Aš tavęs taip pat, pingviniuk,- nusijuokė ir mes pradėjom linguoti kaip pingvinai.

-Gerai jau paleisk mane, oro trūkumas,- nusijuokiau ir mergina atleido mane. –Ką čia darai?

-Atėjau išspardyti Zayn subinę,- nusišypsojo ji ir praėjo į namo vidų. –Sveika, Eleanor,- šyptelėjo raudonplaukė merginai, o El pamojavo jai. –Tai kur tas bukagalvis?- atsižvalgė Lea.

-Kodėl tu nori jam išspardyti subinę?- nusijuokiau ir mergina pažiūrėjo į mane.

-Dėl straipsnio,- nusijuokė ji.

-Viskas gerai, Lea, Zayn nekaltas jis man viską paaiškino ir tai buvo tos merginos kaltė dėl to bučinio ir panašiai,- nusišypsojau merginai. Lea susiraukė.

-Sara, tai..

-Kas Lea?- išgirdau rimtą Zy balsą merginai už nugaros. Vaikinas priėjo prie manęs ir apkabino iš nugaros. L

-Zayn tu idiote..- pradėjo Lea, bet nutilo ir susiraukė. –Aš per tave išsikandau,- nežinodama kur padėti akių pasakė mergina. Jos žvilgsnis susitiko su mano ir ji menkai šyptelėjo, o tada jos žvilgsnis pakilo ir ji susidūrė su Zayn. Mergina atrodė be galo pikta žiūrėdama į vaikiną. Kodėl? Negi tarp jų kažkas nutiko?

-Viskas gerai?- pažiūrėjau į Lea tada į Zy.

-Žinoma,- Zayn pabučiavo mano kaktą ir pažiūrėjo į Lea. Tas žvilgsnis buvo keistas. Merginą piktai žiūrėjo į vaikiną turiu išsiaiškinti kas čia įvyko.

-Sara, galim pasikalbėti?- iš virtuvės iškišo galvą El. Aš nuėjau pas mergina. –Nepyk, jog tai pasakiau aš noriu tikėti jog Zayn pasikeitė, bet jis tiesiog visus labai supykdė po to straipsnio,- aš linktelėjau ir apkabinau merginą kaip ir ji mane. –Beje žiūrėk ką radau,- atkišo telefoną El man prieš akis. –Kur jūs su Zayn vakar buvot?- šelmišką šypseną puošė Eleanor veidą.