My Big Brother (Z.M)

15

15

Aš atsitraukiau nuo jo.

-Galėtum pasakyti, kas čia įvyko?- surikęs paklausė jis.

-Nieko,- pažiūrėjau į jį. Jis liko nesupratęs. Aš atsistojau ir dingau vonioje. Atsirėmiau į duris ir nuslydau jomis. Kodėl jis tūrėjo pasidaryti toks mielas, kodėl viskas negali būti kaip ankščiau, kai mes nekentėm vienas kito? O dabar, net nežinau kas jis man? -Kas?-pasakiau kai spėju Zayn pabeldė į duris.

-Kas čia buvo?- paklausė jis.

-Nieko,- stengiausi kalbėti kuo ramiau.

-Tai tu tiesiog iš niekur nieko pradėjai verkti ir tai niekaip nesusieja su manimi?-klausinėjo jis, o aš vis dar sėdėjau.

-Niekaip,- atsakiau.

-Atidaryk duris?-sumurmėjo jis ir pasibeldė. -Lėlyte?-paklausė, kai aš tylėjau. Aš atsistojau ir atidariau duris.

-Ką nori jog aš tau pasakyčiau?-pažiūrėjau į jį.

-Kas čia buvo?-paklausė to paties.

-Nežinau,- praėjau pro jį ir atsisėdau ant lovos. Jis pažiūrėjo į mane. Jis galėtų apsirengti, nors aš pati tik su pižama.

-Ir tai višiškai nesusieja su manim?- kas jam? Ko jam taip rūpi?

-Jau atsakiau į šį klausimą,- nuleidau galvą. -Ko tau iš viso tai rūpi?-pakėliau akis ir pažiūrėjau į jį. Jis tylėjo. -Zayn!-rimtai pasakiau.

-O kodėl negali?- tyliai pasakė jis.

-Nežinau, gal todėl jog mes vienas kito nemėgstam,- atsistojau ir sukryžiavau ranjas ties liemeniu. Jis iškarto surimtėjo ir atrodė jog tiesiog pyktis užvaldė ji.

-Tu teisi,-piktai pasakė jis. Aš susiraukiau, nesitikėjau tokių žodžių.

-Manau tau reikėtų eiti,- stengiausi pasakyti kuo ramiau.

-Tik toliau nuo tavęs,- sumurmėjo jis ir pavartė akis.

-Tai ko tada iš vis čia vakar atėjai?- šaukiau ant jo.

-Nežinau. Dabar tik nori dingti iš čia ir pamiršti viską kas susiję su tavimi,- jis pasakė ne ką ramiau, nei aš.

-Tai tiesiog susirask kokią kekšę ir pasilinksmink!!

-Tą ir padarysiu, vos dingęs iš čia,- jaučiau kaip mano akys sudrėgsta ir norėjau kristi ant žemės, bet negaliu to daryti kai jis čia.

-Tai tu. Tu ateini pas mane naktį aiškini, kaip aš tau patinku ir jog žinai ką sakai, o ryte tiesiog išeini pasilinksminti su kažkokia kekše,-šaukiau ant jo. Jis sutriko. -Tiesiog ding iš čia!- piktai pasakiau ir jis apsirengęs išėjo ir trenkė į sieną prie durų ir įėjo į savo kambarį. Aš uždariau duris ir parkritau ant žemės ir atsiremiau į duris. Ašaros nevaldomai riedėjo mano skruoatais. Jaučiau nepakeliamą skausmą savyje. Žinau ką jam jaučiu, tai neapsakoma nepykanta, jis tiesiog apvertė mano gyvenimą.

<

Pagaliau atsistojau nuo grindų, apirengiau, susitvarkiau ir nulipau žemyn. Visi linksmai sėdėjo svetainėje ir apie kažką kalbėjo.

-Sveika,-pasisveikino visi kartu.

-Laba,- atsakiau ir dirbtinai šyptelėjau. Jess pažiūrėjo į mane ir susiraukė. Ji jau norėjo kažką sakyti, bet aš jau lūpom pasakiau "Ne" ji linktelėjo ir nusišypsojo. Aš nuėjau į virtuvę ir įsipyliau stiklinę vandens. Išgėrusi, išploviau stiklinę ir padėjau ją į vietą. Grįždama į kambarį norėjau pabūti su visais, bet negaliu rizikuoti jog kas supras, kad verkiau. Neskaitant to, jog Jess suprato vos man įėjus. Lėtai lipau laiptais galvodama apie įvairius dalykus, kai pagaliau patekau į kambarį ir kritau į lovą.