My Big Brother (Z.M)

16

16

-Žinai, Zayn tu jai patinki, tik ji per daug kvaila, jog tai pripažintu,- nusišypsojo Jess ir išėjo iš virtuvės. Aš Sarai? Negali būti..

Sara

-Nagi pripažink tai Sara,- pasakė Jess ir sukryžiavo rankas ties liemeniu.

-Negaliu,- pasakiau ir nusisukau į lango pusę.

-Kodėl?-paklausė ji ir atėjo prie manęs.

-Negaliu suprask! Jam tai nerūpi!-pažiūrėjau į ją.

-Iš kur žinai?

-Jis pats taip pasakė,- pasakiau ir pažiūrėjau pro langą.

-Pripažink tai!- rimtai pasakė ji.

-Kas iš to?

-Tai pripažįsti,- nusišypsojo ji.

-Koks skirtumas,- pavarčiau akis ir ji išėjo. Aš susitvarkiau ir atsisėdus ant lovos susiėmiau už galvos, ir kritau į ją. Užsimerkiau ir leidau mintims mane užvaldyti. Kažkas pasibeldė į duris ir įėjo aš atsimerkiau, pažiūrėjau į tą pusę ir pašokau. –Ko tau?- piktai pažiūrėjau į Zy.

-Nežinau,- pasakė jis ir pažiūrėjo į mane.

-Tai ko išvis atėjai?-paklausiau ir nusukau žvilgsnį virš jo.

-Nežinau, tiesiog kalbėjau su Jess,- ir aš susiraukiau. –Tiksliau ji kalbėjo,- pridėjo jis.

-Aš ją užmušiu!- sušukau ir norėjau eiti pro duris, kai jis užkirto man kelią.

-Ar tai tiesa?-paklausė jis ir aš pažiūrėjau jam į akis, kaip ir jis į mano.

-Aš nežinau apie ką tu kalbi,- pasakiau ir patraukiau jo ranką ir norėjau nueiti, bet jis mane sulaikė.

-Puikiai žinai apie ką aš,- pasakė jis atsisukęs mane į save pažiūrėjo į akis.

-Ne, tai ne tiesa. Patenkintas?-paklausiau ir jis atleido mano ranką.

-Aš nemelavau tą naktį, lėlyte,- tyliai pasakė ir aš sustojau. Per mano kūną nuėjo milijonai šiurpuliukų. Atsisukau į jį, bet mačiau kaip jis įeiną į kambarį ir durys užsidaro. Aš tiesiog grįžau į kambarį. Ką jis norėjo pasakyti? Kaip suprasti nemelavo? Dar kurį laiką pasėdėjau ant lovos ir nuėjus atidariau duris.. Prieš jas stovėjo Zayn.

-Aš tik..- pasimečiau ir žiūrėjau į jį. –Aš atsiprašau, nenorėjau to pa..- jis nutraukė mane bučiniu kurio negalėjau atsisakyti. Pasiilgau šio jausmo nors praėjo tik sumauta 1 diena. Mes įėjom į mano kambarį ir Zayn koja uždarė duris. Jis pakėlė mane ir aš kojomis apsižergiau jį. Zy atsirėmė į duris. Aš atsitraukiau ir įkvėpiau oro, vos man spėjus iškvėpti jis vėl mane pabučiavo. Aš nusišypsojau.

-Kas?-paklausė atsitraukęs jis.

-Nieko,-tyliai pasakiau ir jis vėl mane pabučiavo. Po kiek laiko jis pastatė mane ant kojų ir atsitraukęs nusišypsojo. –Tu tikrai rimta kalbėjai?- paklausiau jo. Jis linktelėjo ir nusišypsojo, mano akyse susikaupė ašaros ir jis susiraukė.

-Viskas gerai?-paklausė sutrikęs jis.

-Taip,- apkabinau jį, o jis nusijuokė. Jis pabučiavo į mano kaktą ir pažiūrėjo man į akis.

-Po 2 savačių-

-Jis privalo dingti iš čia,- šaukė Louis. Jis sužinojo apie mane ir Zayn.

-Louis, nusiramink,-pasakė jam El.

-Ne!! Arba jis arba mes,- jis paėmė mane už rankos ir prisitraukė prie savęs.

-Jei jis išsikraustys, išsikraustysiu ir aš,- pasakiau piktai jam ir atsitraukiau nuo jo.