Fifty Shades Of MALIK (1,2) 3 Rašomas.

-2-'Mokykla ir juodaplaukis vaikinas iš to pačio automobilio'

Didelis pastatas buvo priešais mano akis. Įkvėpiau gryno oro kiek galėdama daugiau ir žengiau kelis žingsnius kol atsidūriau mokyklos viduje. Naujosios mokyklos viduje. Kelių vaikinų žvilgsniai prilipo prie manęs. Pavarčiau akis ir paskubomis ieškojau direktoriaus kabineto. Bet tai nebuvo taip lengva kaip įsivaizdavau.

Dairiausi kolidoriais, bet vis to kabineto kurio man reikia negaliu rasti.
Prisėdau ant suoliuko ir nuleidau galvą, supratusi, kad nesurasiu direktoriaus kabineto iki pat pirmosios pamokos.

'Sveika, aš Amelia' švelnus merginos balsas pasiekė mano ausis. Pakėliau galvą. Rudaplaukė, aukšta ir be abejo liekna mergina žiūrėjo į mane. Amelia laukė mano atsakymo, bet aš nesitekiau prakalbėti. Bent jau ne dabar.

'Ah, tu esi naujokė tiesa?' rudapkaukė ir vėl prakalbo. Linktelėjau. 'Turbūt ieškai direktoriaus kabineto, taip?' ir vėl palinksėjau. Mergina suraukė antakius sudarydama vieną liniją. 'Eime, parodysiu' atsistojau ir sekiau aukštą merginą. Mes užlipome į trečią aukštą. Kabinetas buvo kolidoriaus gale.

Pasibarškinau į duris netrukus skardus, vyriškas balsas davė leidimą užeiti. Pravėriau stiklines duris.

'Laba diena'tyliai pratariau. Vyras kuris buvo praplikes parodė ranka jog atsisėsčiau priešais jį. Laisvoje kėdėje.

'Tu tikriausiai būsi Zoe Pillevūd?'linktelėjau. Direktorius kurio vardas kaip supratau yra Richardas vartė kažkokius lapus. Retkarčiais suraugdamas antakius.

'Štai čia tavo pamokų tvarkaraštis. Spintelės kodas.'tyliai suburbėjau ačiū. Su vyro leidimu palikau jo kabinetą.

Kolidoriuje vyko didelis šurmulys. Ėjau nežinodama kur turėčiau rasti spinteles. Nulipau laiptais į antrą aukštą. Praėjusi jį neradau spintelių.

Pirmame aukšte buvo spintelių visa eilė. Susiradusi savo atrakinau ją su duotu kodu.

'Ou tavo spintelė šalia manosios' jau pažystamas balsas ptakalbo šalia manęs.

Pasukusi galvą pamačiau besišypsenčia Amelia. Linktelėjaj jai. Užrakinusi savo spintelė pasižiūrėjau į tvarkaraštį. Kadangi praleidau pirmą pamoką ieškojau kokia bus antroji. Literatūra 15 kabinetas.

Suradusi kabinetą keletas minučių po skambučio pasibarškinau ir įėjau į klasę. Visų žvilgsniais nukrypo į mane.

'Oh tai jūsų naujoji bendraklasė Zoe Pillevūd' mokytoja savo maloniu balsu pristatė mane. 'Gali sėstis prie Amelios. Tai vienintelė laisva vieta' apsidairiau ir susitikau besišypsančia rudaplaukę.

'Gerai, ačiū' šiek tiek garsiau pratariau. Pasitaisiusi savo rankinę ant peties dideliais žingsniais nuėjaubį savo vietą.

'Kodėl tu nešneki?'vos man atsisėdus šalia jos Amelia prabilo. Giliai atsidusau supratusi jog galbūt turėčiau jai kažką atsakyti.

'Am...než-nežinau'nusisukau nuo jos. Liečiau savo pirštus. Negalėjai klausytis ką kalba mokytoja. Tiesiog tam nesusikaupiu.

'Mes galėtume būti draugėmis. Žinai, jei nori tu'

Ne negalėtume.

'Galbūt' kaip visada tyliai ištariau. Mergina daugiau nieko nesakė ir buvau jei dėkinga.

...

Įsidėjau kelias salotas į burną. Mano apetitas nebuvo pats geriausias po tėvų mirties. Viskas nebuvo gerai kai jie akimirksniu dingo iš mano gyvenimo.

Pakėliau galvą kai išgirdau skambius juokus. Penki vaikinai atrodantys baugiai ėjo vakgyklos galo link.

Blondinas kuris tikrai dažė savo plaukus.

Du rudaplaukiai.

Vaikinas garbanotais plaukais ir žaliomis akimis kaip ir mano.

Juodapkaukis, rudaakis. Tai buvo tas pats vaikinas iš automobilio ir namo priešais mano langą. Nuleidau akis kai jis pažiūrėjo į mano pusę.

Galėjau jausti deginantį žvilgsnį kurį laiką, bet neilgam. Atsidusau, bet valgyti nebenorėjau. Pakilau nuo savo vietos ir išmetusi maisto likučius. Palikau ir pačią mokyklą.

Man sunku būti daugybės žmonių apsuptį. Paskambinau tetai ir paprašiai jog jo atvažiuotų manęs pasiimti. Ji neprieštaravo. Miranda suprato mane, kad man sunku tačiau aš jau susitaikiau, su savo likimu.

'Ką čia veiki?'storas, kimus vaikino balsas man iš šono pasigirdo. Pažiūrėjau į jį. Tai buvo rudaakis. Mano oda nuėjo šiurpuliukai.

'Neatsakysi?'suprunkštė lyg tai buvo juokinga.

'Neturiu tam lai-laiko'įšdrysau. Tačiau galėjau geriau neatsakyti ir tiesiog ignoruoti šį žavų vaikiną.

'Taigi Zoe. Žinau jog vakar stebėjai mane'atsisukau pažiūrėti į vaikiną kuris buvo plačiai isišiepias.

Išraudau. Bet neilgam. Mano teta privažiavo ir aš paskubomis įsėdai į jos automobilį.

'Kas buvo tas vaikinas?'šypsodamais prabilo.

'Nežinau'gūžtelėjau pečiais.

'Jis tikrai labai žavus Zoe. Beje šiandien manau esi kalbi. Nepratariai vakar nė žodžio'teta trumpam atsisuko į mane vis dar šypsodamais. Nusišypsojau ir aš.

Ko nedariau jau ilgą laiko tarpą.

Stai nauja dalis vel rasau per tlf ir nezinau kodel :DDD taciau noriu jusu VOTE ir NUOMONIU.
-Paulina ♡♡♡