Fifty Shades Of MALIK (1,2) 3 Rašomas.

-6-'Atsitrauk nuo manęs ir visko kas sumautai supa mane'

Sena moteris stovėjo prie prekystalio ir dėjo savo pirkinius. Mačiau kitų žmonių žvilgsnius jie buvo pikti ir nepasitenkine dėl moters lėtumo. Atsidususi priėjau prie senutės.

'Lei-leiskit, padėsiu ju-jums'moteris žvilgtelėjo į mane tačiau linktelėjo ir leido sudėti jos pirkinius.

Eilė prie kasos sutrumpėjo ir dabar aš galėjau susimokėtu už savo vandens buteliuką.

Įsikišau vandenį į savo juodą kuprinę.

Nusprendžiau eiti pėstute, leisti kojoms padirbėti , protui atsigauti ir plaučiams gauti gaivaus oro.

Atsisėdau ant suoliuko buvusio nuošaliau parko kur buvo dauguma vaikų ir besibučiuojančių paauglių. Nusipurčiau nuo to vaizdo. Tai kėlė šleikštulį vien apie tai pagalvojus.

Niekuomet neturėjau vaikino ar tikro draugo vaikino. Neturėjau ir pirmojo bučinio o apie pirmąjį kartą net mąstyti neverta.

Perbraukiau ranka per savo raudonus plaukus. Kurie labiau atrodė šviesiai oranžiniai (ryži).

Gurkštelėjau savo negazuoto vandens. Troškulys tiesiog mane žudė iš vidaus.

Prisėdus nepažystamajam prie manęs pajutau kaip mano kūnas įsitempe. Neįšdrysau atsisukti ir pažiūrėti kaip atrodo žmogus sėdintis šalimais.

' Smagu tave čia matyti 'duslus balsas kuris buvo man jau pažystamas prakalbo. Šiek tiek pasisukau pamatyti rudaakį tačiau iki galo neišdrysau. Likau sėdėti kaip sėdėjus.

' Ignoravimas mano atžvilgiu
nėra, gera mintis Zoe. '

Galėjau jausti kaip vaikinas stebi mane. Bet pasakyti jam negalėjau. Pažystant jį vos kelias dienas įsitikinau jog jis nėra geras kompanionas.

'Taigi Zoe, apie vakar'suraukiau antakius nesuprantant ką jis turi omenyje. Mastant apie vakar tai nebūtų jo bėda.

'Apie, apie vakar? K-ką nori tuo pasa-pasakyti'mikčiojau. Tai pasidarė dažna bėda po to kai turėjau atvykti čia ir atsisveikinti su savo gimtuoju miestu.

'Žinau jog praradai tėvus'

Usikišk! Tu net nenutuoki nieko.

'Tai nėra tavo r-reikalas'suburbėjau, atsistodama. Usimetusk kuprinę paskubomis pasišalinau nuo vaikino.

'Tai yra suknistai mano reikalas! Kaip ir tu esi mano mažute!'juodaplaukis sekė mane rėkdamas tai kas manęs šiuo metu nedomino.

Mano skruostais riedėjo sūrios ašros vos pagalvojus apie tą dieną kai praradau man svarbiausius žmones. O šis vaikinas sekantis mane viską tik dar labiau apsunkina ir griauna mano ir taip šūdiną gyvenimą.

'Tiesiog usikišk, gerai?! Nebekalbėk su manimi. Nekalbėk apie mano tėvus.
Apie viską kas sumautai susija su manimi.
O geriausia laikykis atokiau nuo manęs!'.

Skausmas pasiekė mano smegenis. Susiėmiau už akruosto. Lėtai pakėliau akis susitikdama rudaakio akis.

'Niekada. Neaiškink. Man. Zoe.'