Raudonplaukė 16-metė mergina išvyksta pas savo tetą atsitikus nelaimei. Jos tėvai mirė avarijoje ir nenorėdama vykti į vaikų namus mergina pasirenka gyvenimą Londone pas savo tetą. Zoe pradeda naują gyvenimą naujame mieste. Naujoje mokykloje su nauj...
Šiandien jau buvo šiaštadienis ir turiu pasimatymą su Dylan. Jaučiu jog mano kojos dreba, kadangi man liko 2h iki kol jis atvažiuos pasiimti manęs ir mes vyksime į restoraną. Aš turiu susiruošti, bet viskas apie ką mąstau tai, tai jog neapsikvailinčiau ir nepasirodyčiau visiška kvailė to gražaus rudaakio akyse.
Aš pasidažiau ir susitvarkiau savo raudonus vis dar ilgus plaukus. Kiek atsipūčiau jog pusė darbo jau yra padaryta. Tačiau aš visiškai neturiu idėjų ką man apsirengti. Suskambus mano telefonui pradėjau dar labiau jaudintis ir galvoti jog tai Dylan, bet tai buvo Dia.
-Taip,Dia?-pakėlusi ragelį viena ranka varsčiau savo sukneles ir dariausi batelių, bet niekas nešovė į galvą.
-Ką veiki?-aš smarkiai atsidusau nes ji apie tai nieko nežino.
-Na šiandien man pasimatymas su Dylan taigi bandau susirasti sau tinkama suknelę į restoraną.-kiek nusijuokiau. Tačiau tai greičiau buvo ironijos pilnas juokas.
-Pala, Zoe. Su tuo gražuoliuku kuris į tave atsitrenkė prekybos centre?-jos balse girdėjosi juokas ir galiu laisvai spėti jog ji šypsojo. Aš burbtelėjau Dia'i pritardama.-O, Dieve mano. Negaliu patikėti ką aš girdžiu tu eisi į pasimatymą. Tai puiki žinia. Ką planuoji rengtis?-nusijuokiau.
-Manau jog juodą suknelę.-primerkiau akis apžiūrinėdama savo pasirinktą aprangą.
-Puiku. Pranešk viską kas ten įvyks.-mergina padjėo ragelį. Numečiau savo telefoną ant lovos ir skubiai apsirengiau kadangi Dyln čia bus vos po 20-ties minučių.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
***
-Atrodai tikrai pritrenkiamai, Zoe-Dylan paėmė mano mažą ranką į savąją stiprią ir didelę. Jis nyksčiu glostė mano odos lopinėlę. Kūnu perėjo maža elektros srovė ir tai buvo malonu.
-Dėkoju.-kiek pertyliai atsakiau, o vaikino veide atsirado maža šypsena. Kuri privertė mane lyg susigėsti nuo to kokia buvau drovi.
-Juk tu manęs nepameni, taip?-jo klausimas mane išmušė iš vėžių. Aš sutrikusiu žvilgsniu stebėjau vaikiną vis dar laikantį manąją ranką. Mano lūpos atsiskyrė viena nuo kitos ir aš lėtai ištraukiau savo ranką. Stebėjau Dylan ir įdėmiai žiūrėjau į jo tobulas veido linijas. Rudos akys, apgamas, ryškus žandikaulis, tobulai nuskusta barzda lyg jos nė nėbūta ir pavelti trumpi plaukai. Skardus, storas balas ir tamsos apgaubtas kambarys. Verkianti mergina ir gelbėtojas.
-T-tu buvai mano pagrobėjas.-mano akyse pradėjo lietis ir tai buvo ašarų lašeliai besiruošiantys riedėti skruostais.
-Prisiminiai.-juodaplaukis nusijuokė ir atsilošė kėdėje. Aš pakilau iš savo vietos ir lyg pastumta išbėgau iš patalpos.
Jis sumautai mane apgavo. Pasitikėjau ir jis iš tiesų man pradėjo patikti, bet jis tik sušiktas buves mano pagrobėjas. Kaip galėjau jo neprisiminti, kaip galėjau neprisiminti jo asmenybės. Aš tokia kvailė.
-Lipk, aš tave pavešiu.-prie manęs sustojo prabangi mašina. Joje sėdėjo tamsoje pasislėpes vaikinas. Nenorėjau lipti ir būti dar durnesnė, bet iki namų man liko dar 10 kilometrų.
-Ačiū.-padėkojau vaikinui kai jis sustojo prie mano namo. Dariau automobilio dureles kai automobilyje įsijungė maža šviesa.
-Zoe, mes turime pasikalbėti.-lėtai atsisukau į vaikiną.
Zayn. Tai buvo tas pats vaikinas įskaudines mane. Ar tai negali būti dar sumautesnis vakaras mano gyvenime?!
-Mes neturime apie ką kalbėtis.-skubiai išlipau ir smarkiai trenkusi durlėmis bėgau į savo saugius namus.
Nuslydau durimis ir smarkiai kūkčiojau. Vėl mačiau jį, kalbėjau, jutau jo kvapą. Viskas sugrįžo,sugrįžo jausmai kuriuos buvau pamiršusi.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
