Fifty Shades Of MALIK (1,2) 3 Rašomas.

-17-'Tau jis tinka. Net, gi labai, Zoe'

Praėjus savaitei aš neišeinu iš namų ir tai yra visiškai nesuprantama priežastis. Nebevalgau, nekalbu ir nebežiūriu į pasaulį kaip žiūrėjau anksčiau. Dabar viskas man svarbiau, bet kas pakeitė mane net pati aš negaliu suprasti. Galbūt tai kaltė per daug dažnai atsiminių kurie grįžo iš mano pasamonės. Ir štai parbenimas į duris. Kad ir kaip noriu pasakyti tetai "Užeik" aš neprasižioju ir to priežasties nežinau.

'Zoe?'ji atsargiai ištaria mano vardą. Atsisuku į ją su vilties pilnu žvilgsniu lyg sakydama "Padėk man sugrįžti atgal į gyvenimą, teta." 'Nusileisk žemyn, brangioji. Prašau' ir aš tiesiog linkteliu. Tai šioks toks progresas per visą savaitę.

Seku teta iki apačios. Rudaakio žvilgsnis įsminga į mane. Po tos dienos kai jis sužinojo kodėl aš čia, nemačiau jo. Bet ir dabar nenoriu jo matyti, ir galbūt nenorėsiu daugiau niekada. Bet tai per sunkus klausimas šiuo metu. Zayn vis dar neatitraukia akių nuo manęs o teta jam linkteldama išeina į lauką.

'Kodėl nekalbi ir nelendi iš savo kambario?'ir tai nebuvo ko aš noriu. Jis galėtų tiesiog patylėti ar išeiti.

'T-tai nėra svarbu'ir štai aš kalbu su juo . Kai su niekuo nejkalbėjau savaitę.

'Tu kalbi su manimi. Tai vis šis tas. Tavo teta sakė jog nepratari nei žodžio po tos dienos su manimi. Bet štai tu kalbi su manimi. Ar aš turėčiau būti pagerbtas, meile?'pakėliau akis į rudaakį. Jo akys žiūrėjo tiesiai į manasias akis. Jutau kaip raudonuoju. Jis teisus aš kalbu su juo visiškai, to norėdama?

'Pagerbtas? Tai juokinga'kiek sukvatoju. Jis šypteli ir žengia kelis žingsius link manęs, palikdamas mažesnį tarpą tarp mūsų. Negaliu susivokti ar tai yra gerai. Jis kelia grsmę ir jaudulį mano kūnui, mintims. Viskam, kas aplinkui mane.

'Turėtum pradėti sveigti. Ar kaip šitą šūdą kas su tavimi dedasi pavadinti.'to ir aš pati negaliu suprasti. Jei man tik išeitų, suprasti viskas būtų kitaip. Todėl tiesiog linkteliu, nebežinodama ką šiam vaikinui turėčiau atsakyti į tokį teiginį. Atsidūstu o jis nusijuokia iš manęs. Jaučiu kaip raudonis išmuša visą mano veidą, bet nesistengiu to nuslėpti nes žinau, kad vis vien nepavyks to padaryti, jokiais būdais. 'Rytoj šeštadienis. Miranda vakarieniaus su mano mama pas kitą draugę. Ateisiu pas tave.'linktelėjau. Zayn priglaudė savo ranką prie mano skruostą ir nespėjus man visiškai susivokti jis riglaudžia savo lūpas prie manūjų.

Bet bučinį nutraukia durų atsidarymas ir moters aiktelėjimas. Greitai atstraukiau nuo Zayn ir paeinu keliais žingsniais atgal. Mano akys lyg ant kaktos. Pažiūriu į tetą kuri menkai šypsosi ir akimis rodo jog turiu jei daug ką papasakoti. Bet ką aš ir vėl nesuprantu.

'T-tu turėtum jau eiti'tyliai su maža šypsena ant veid pratariu vaikinuo stovinčiam priešais mane su plačia šypsena veide. Jis linkteli ir atsisveikines su teta dingsta už durų.

'Kodėl aš nieko nežinau apie jus?'jos veide plati šypsena ir šioks toks šokas. Papurtau galvą nes nieko tarp mūsų su juodaplaukiu nevyksta.

'Api-apie mus? Nieko n-nėra'burbteliu, žiūrėdama į Mirandą. Suraukiu antakius kai teta nusijuokia iš mnao išraiškos į ją.

'Jis tave bučiavo, mieloji. Ir tu su juo vieninteliu šiandien prašnekai. Tas vaikinas yra geriausios mano draugės vaikinas ir aš gerai jį pažystu, Zoe. Jis tinka tau. Net, gi labai.'ir vėl mano antakiai susijungia į vieną liniją. Visi tegia jog mes tinkam vienas kitam. Bet aš priešingai manau.