Fifty Shades Of MALIK (1,2) 3 Rašomas.

-9-'Rytoj 19:00 būk pasiruošusi.Apsirenk karštai.'

*
'Kokios spalvos tau labiau patinka?'įdėmiai žiūrėjau į teis vienodas sukneles. Bet jų spalvos buvo skirtingos.
Raudona-kuri rėžė akį.
Juoda-kuri man patiko.
Mėlyna-kuri visai buvo ne mano skonio.

'Juoda. Manau ji puikiai tiks'menkai šyptelėjau. Mama linktelėjo paiimdama juoda suknelę.

'Taip. Juoda man irgi labiausiai patiko. Bet su raudona būtum buvusi centre.'moteris eidama manęs sukikeno.

'Man nepatinka didelis dėmesys'burbtelėjau. Mama paglostė ranką, nusišypsodama savo balta it sniegas šypsena.

'Viskas gerai Zoe. Priprasi prie to. Juk viskas su laiku mieloji'linktelėjau. *

'Panele Pillivūd, ar girdite mane?'pakėliau akis į mokytoją. Apsidairiau aplink klasę kuri stebėjo mane.

'At-atleiskit. Negirdėjau'papurčiau galvą.

'Aš tikiuosi jog daugiau tai nepasikartos'linktelėjau, nuleisdama akis žemyn. Jutau kaip raudonis išmuša mano skruostus.

---

'Susitinkam šiandien?'Amelia pabagsnojo mano ranką. Pažiūrėjau į ją papurtydama galvą.

'Kokia tu nuoboda.'suburbėjo, suraukdama kaktą.

'Aš neprašiau tavęs pirmąją dieną prie manęs pristoti. Ir aplamai būti šalia manęs. Man vienai būti sekasi labai puikiai!'surikau priversdama visus buvusius aikštėje atsisukti į mus.

Dėkoju Dievui jog nesumikčiojau ištardama tiek daug žodžių vienu metu ir nesustodama.

'K-ką?'mačiau jog merginos akyse kaupėsi ašaros. Bet dabar tai man buvo mažiausiai svarbu. Mane supo didensės problemos nei šis sumautas menkniekis.

'Nenoriu jog būtum šalia. Nes tie kurie būna šalia manęs. Galiausiai dingsta iš mano gyvenimo visam laikui Amelia. Atsitrauk kol dar nevėlu.'pagriebiau savo kuprinę ir neatsigreždama išbėgau iš futbulo aikštės

---

'Oh, anksti grįžai'su prijuoste Miranda mane pasitiko vos man įžengus į namus.

Linktelėjau, nusiiaudama savo conver's juodus batus.

Užbėgau laiptais į savo kambarį. Garsiai trenkiau durimis. Stalinė lempa kaip mat atsirado ant mano juodo kilimo.

'Kas nutiko Zoe?'susirūpinus teta atsirado it viesulas mano kambaryje. Pasisukau į ją. Motera veidas dar labiau atrodė sunerimes kai pamatė jog mano veidas pilnas ašarų.

'Aš viską sugriaunu teta'puoliau moteriai į glėbį sulaukdama tokio pačio atsako. Miranda glostė mano virpančią nugarą.
Niekaip negalėjau nustoti kūkčioti ar sustabdyti ašaras. Stipriai buvau apsikabinusi savo liekną tetą.

Ir po tiek laiko aš galėjau jaustis saugi kito žmogaus glėbį o ne tik mamos. Leidau tetai būti apsikabinus mane. Galbūt todėl nes pati ją apsikabinau. O gal nes man to reikėjo ir trūko.

Praėjus kurem laikui nusiraminau ir dabar tiesiog gulėjau savo dvigulėje lovoje. Mano telefonui suvibravus tingiai jį paėmiau nuo staliuko buvusio šale mano lovos.

Zayn:.Išeik į lauką. Arba į balkoną. Turi sušiktas 5 minutes.

Zoe:.Ne.

Zayn:.Nebūk usispyrusi. Ir nusileisk žemyn. Kitaip aš pats ateisiu. Laukiu.!

Smarkiai atsidususi nusileidau žemyn. Svetainėje girdėjosi televizorius. Nepastebėtai išėjau į lauką kur jau rukydamas stovėjo juodaplaukis.
Priėjau prie jo apsikabindama save rankomis. Žvarbus oras čia retas.

'Visi atėjai'net tamsoje galėjau matyti kaip jis plačiai nusišypso.

'Nenorėjau j-jog ateitum pas man-mane'kiek sudrebėjau, bet to nebuvo įmanoma pastebėti. Bent netamsoje.
Tačiau galbūt aš klydau nes Zayn uždėjo man ant pečių savo odinę striukę. Pasitaisiau ją, nenorėdama, kad ji nukristų ir taptų purvina. Tyliai padėkojau vaikinui kuris koja užmynė nuoroką.

'Rytoj vyks vakarėlis už miesto. Noriu jog vyktum su manimi.'akys atsidūrė ant kaktos iš šio netikėto pasiūlymo o gal įsakymo.

'Tai nėra gera mintis'burbtelėjau.

'Rytoj 19:00 būk pasiruošusi. Apsirenk karštai'daugiau nieko nesakes Zayn dingo už mano kiemo vartų.