Raudonplaukė 16-metė mergina išvyksta pas savo tetą atsitikus nelaimei. Jos tėvai mirė avarijoje ir nenorėdama vykti į vaikų namus mergina pasirenka gyvenimą Londone pas savo tetą. Zoe pradeda naują gyvenimą naujame mieste. Naujoje mokykloje su nauj...
Labai ATSIPRAŠAU,kad jau beveik 2 suknistus mėnesius nekėliau dalies. Jau net pati nežinau, kodėl. Bet nu tikriausiai viską daro TINGINYS... Tikiuosi sulauksiu ir VOTE ir bent kelių NUOMONIŲ, kurios mane skatins rašyti daugiau ir dažniau. Malonaus skaitymo❤
Zoe's POV....
Praėjo kelios dienos, bet iš Zayn nebuvo jokių žinių. Visą šį laiką, kartu su dukrele prabuvom pas Silly ir esu jai velniškai dėkinga už svetingumą.
-Melanie, mažyle-iš viršaus išgirdau skambų draugės balsą. Lėtai užlipau laiptais į kambarį iš, kurio ir sklido malonus juokas. Mano mažoji princesė buvo visa išsipaišiusi spalvomis, o Silly suknelė nebebuvo tokia balta, kaip prieš tai.
-Ar ji ir tave išpaišė?-su plačia šypsena paklausiau.
-Taip. Reikia ją nuprausti. Gersi kavos?-linktelėjau.
Paėmiau Melanie ant rankų ir nusinešiau į vonę. Ji buvo tokia rami ir visai nesuprato, kas vyksta mūsų šeimoje. Nenoriu, kad ji liktų be tėčio, be šeimos, kaip aš, bet jeigu toks likimas ir jos, ir mano. Po nusimaudymo užmigdžiau dukrelę ir nusileidau į virtuvę, kur garavo kava, o Silly sėdėjo kitoje stalo pusėje.
-Ji užmigo. Džiugiu, kad bent ji gali ramiai išsimiegoti, nevargti, neliūdėti. Nemąstyti apie visus sunkumus. Aš jau tiesiog nebežinau, kodėl Zayn taip elgiasi. Na ko gi jam trūksta?-nuleidau galvą, man buvo velniškai sunku be jo. Matyti tik atsiminimus, kaip jis laikė mūsų pasaulį rankose ir tada staiga jį paleido.
-Paskambink jam, gal jis jaučia kaltę, dėl to.-abejojau. Jam tikriausiai nebuvau svarbi ir Melanie nebuvo. -Nagi.-Silly padavė man telefoną, drebėjau, aš nežinojau ar verta.
Surinkau jo numerį ir laukiau. Netrukus kitame telefono gale pasigirdo rudaakio balsas.
-Zoe?! Kur judvi?-tylėjau ir negalėjau nė žodžio pratarti. - Mes pas Silly-jaučiau, kaip abejojau tai sakydama, lyg nenorėjau, kad jis tai žinotų. -Aš labai atsiprašau. Sugrįžk. Nepalik manęs. Dar ne-jis sukūkčioji ir sunkiai kvėpavo. Galėjau tik linksėti galva ir nepratarti žodžio. Tesiog padėjau ragelį ir pravirkau.
Vakaras...
Abejojau, kad gerai darau atleisdama jam vėl ir grįždama pas jį, bet jis man buvo be galo svarbus ir mylimas vyras. Buvau prie mūsų namo durų ir dvejojau jas atverti, bet turėjau, ir vaizdas atidarius duris mane be galo nustebino ir sutrikdė...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
