Fifty Shades Of MALIK (1,2) 3 Rašomas.

2.6

-Tai tavo paskutinis apsilankymas, Zoe. Kaip dėl to jautiesi?

-Na...manau man trūks visų šių pasikalbėjimų, bet esu pasveikusi.

-Taip. Džiaugiuosi tuo labai, Zoe.

-Dėkoju, kad padėjote man tai ištverti.

-Tai mano darbas. Padėti.
~^~

-Kaip šiandien jautiesi?-pasisukau į Dia.

-Eh, gerai. Tiesiog nesuprantu ko jis siekia.-gurkštelėjau savo karštos latte kavos.

-Gal jis tik nori padėti? Manau turi su juo pasikalbėti.-Dia žiūrėjo į mane rimtu žvilgsniu. Kas duoda suprasti jog ji šneka visiškai rimtai.

-Nemanau, kad tai gera mintis. Tuo labiau aš tik visai neseniai nustojau lankytis pas savo psichologę ir dabar vėl imtis Zayn melo apie meilę. Na ne, to aš nebenoriu, Dia.-įkvėpiau smarkiai oro nes man jo gana trūko. Perbraukiau ranka per plaukus ir šonu pasisukau atsitrengdama į kietą vaikino krūtine. Mano kava liko puodelyje ir dėl to esu jei dėkinga.
Pakėliau akis į vaikiną kuris buvo priešais mane.

-Aš labai atsiprašau. Nemačiau tavęs.-jo rudos akys ir juodi trumpi plaukai sužavėjo mane ir aš negalėjau atitraukti akių.

-Tai aš atsiprašau. Esu per daug žioplas žvalgytis.-vaikinas nusijuokė savo storu balsu.-Beje aš Dylan. Dylan O'brien.

-Zoe Pillevūd. Malonu.-šyptelėjau lūpos krašteliu. Mes paspaudėme vienas kitam rankas. Jo ranka tokia stipri.