Fifty Shades Of MALIK (1,2) 3 Rašomas.

-22-'Ar tu nesupratai tos dalies jog esi mano, Zoe?

Aš lepinu jus ir net LABAI. Todėl dar prašau paskaityti mano naują istoriją su Harry Wildest Dreams :) VOTE IR NUOMONIU:) -Autorė

Skambiai muzikai pasiekus mano ausis prisiminiau pirmąjį savo vakarėlį su Zayn. Menkai šyptelėjau prisiminus kaip tada jis manimi išties rūpinosi. Apsižvalgiau aplinkui susitikdama Amelia sėdinčia svetainėje tarp dviejų vaikinų. Kitoje pusėje sėdėjo dar du vaikinai ir dvi merginos. Lėtai, praudamasi per žmones priėjau Amelia kuri mane iškarto pastebėjo. Galėjau matyti jog ji jau yra šiek tiek apsvaigusi.

'Zoe, sėskis čia šalia.'ji parodė vietą šalia jos. Pasitempiau savo suknelę žemyn ir atsisėdau šalia jos kai pasitraukė tamsiaplaukis vaikinas. 

-Čia Rick, Dylan, Kay, Tom, Lucy ir Hela.-Amelia pirštu parodė į kiekvieną iš jų. Nusišypsojau jiems pasakydama savo vardą. Vaikinas sėdėjas šalia manęs buvo Dylan. Jo rudos akys primenė Zayn, bet šio vaikino akys nebuvo tokios kaip rudaakio jos atrodė ne tokios grėsmingos jos atrodė mielai, grėsmingos ir jo akys žavėjo mane. Dylan pastebėjo jog stebiu jį ir lūpos krašteliu šyptelėjo.

Susigėdusi nuleidau akis žemyn, nusisukdama nuo jo.

'Dylan O'brien'tylus šnabždesys pasiekė mano ausis. Lėtai atsisukau į vaikiną. Mūsųakims susitikus galėjau jausti keistą jausmą savo pilve.

'Z-Zoe Pilevūd'tyliai pralemenau. Nors maniau, kad jis per garsią muziką neišgirs, tačiau mano laimei jis išgirdo ką pasakiau. Vaikinas linktelėjo ir nusišypsojo. Jo dantys buvo tobulai balti o šypsena akino. Bet Zayn. Zayn buvo žavesnis man ir, kad ir koks Dylan yra patrauklus aš jį sugebu sulyginti su rudaakiu. 

'Taigi kaip atsiradai Londone?'išgirdus klausimą nežinojau ką jam atsakyti. Atsiskleisti žmogui kurį pažįstu vos 5 minutes būtų netinkamas pasirinkimas mano atsžvilgiu.

'Nenoriu apie tai kalbėti.'menkai nusišypsojau. Dylan linktelėjo lyg suprasdamas mane ir tai kas dedasi mano galvoje. 

'Tuo met kiek tau metų, raudonplauke?'šyptelėjau jam ir perbraukiau ranka per savo palaidus raudonus plaukus.

'16. Tau?'žvilgtelėjau kas dedasi už vaikino nugaros. Juoda odinė striukė, juodos plėšytos kelnės, balta maikė, kerzai ir tos pačios rudos akys. 

'18. Į ką taip žiūrai?'greitai pažiūrėjau į Dylan ir tyliai suburbėjus "Man laikas eiti" pakilau iš savo vietos visus palikdama. Nusekiau ten kur ėjo vaikinas. Jam sustojus už namo kur buvo tuščia, sustojau ir aš.

'Ką č-čia veiki? Tau gi sa-sakiai nesaugu vis dar'godžiai kvėpavau ir jutau kaip smarkiai kilnojasi mano krūtinė jam atsisukus.

'Dabar saugu, Zoe. Mano namai grįžau.'jo balsas buvo susierzines.

'Turėtum e-eiti pas savo mamą.'burbtelėjau patrindama savo prakaituojančius delnus.

'Spėsiu. Tu palikai savo vaikiną vieną.'suraukiau antakius. 

'Jis n-ne mano vaikinas.'suburbėjau ir stebėjau jį nesuprantamu žvilgsniu.

'Žinoma.'nusijuokiau. Supratau jog tai kvaila sitacija. Aš teisinuosi vaikinui kurio pakesti negaliu, bet ir tuo pačiu metu jis man labai rūpi.

'Taip'

'Ar tu nesupratai tos dalies kai sakiau tau jog esi mano, Zoe?'sutrikusiu žvilgsnius žvelgiau į jį.