Fifty Shades Of MALIK (1,2) 3 Rašomas.

-15-'Dabar jis žino kas mane slegia.'

Kažkas mane judino ir aš vos pramerkus sutikau Amelio's sutrikusį veidą. Šoktelėjau atsisėsdama iš baimės jog galbūt ji pamatė Zayn.

-Zoe, kažkokia mergina apačioje sako jog ji čia gyvena.'atsidusau suraugdama antakius ir prisimindama jog tai turbūt Let'a.

'Ji mano puseserė.'burbtelėjau, lipdama iš lovos.

'Kaip suprasti.? Kodėl tavo puseserė gyvena su tavimi?'ir tai buvo tai ko aš bijau. Nenoriu pasakoti savo gyvenimo įvykių.

'Ne ji gyvena. O gyvenu aš su ja ir jos mama'vos pasiekus duris Amelia mane sustabdė.

'O kur tavo tėvai?'atsisukau į merginą. Tai skaudi tema man.

'D-dar nelaikas tau to su-sužinoti'greitai pravėriau kambrio duris, nebnorėdama testi pokalbio.

Nusileidau laiptais, susitikdama Leto's šypseną, žiūtint į mane.

'Zoe?!'mergina pribėjo apsikabindama mane. Lėtai ir atsargiai ją tai pat apsikabinau.

'Nesitikėjau jog taip anksti grįži. Būčiau atsikėlusi anksčiau'vos atsitraukus pratariau puseseriai vis dar besišypsančiai. 

'Ah, mano lėktuvas buvo anksčiau. Aš ir pati vos nepavėlavau. Beje kalbėjau su mama ji grįž kitą penktadienį. O aš pirmadienį iskrisiu. Taigi turim savaite pasilinsminti'nusijuokiau sekdama Let'ą į virtuvę.

'Kaip tau sekėsi?'vos atsisėdus, pasiteiravau.

'Gerai. Koledžas nuostabus.'ji nusijuokė savo bebrotišku juoku kuris ir man sukėlė šypseną. Amelia'i nusileidus priėjau prie jos.

'Aš jau eisiu. Paliksiu jus'linktelėjau merginai ir išlydėjau grįždama atgal pas Let'ą.

'Tu atrodai 20-ties'nusišypsojau spėdama puseserės amžių.

'Klysti man 21-neri.O aš vis dar įstrigusi koledže'šyptelėjau atsigerdama vaisių arbatos kuri buvo šiek tiek jau pravėsusi.
'Negaliu patikėti man 21 ir aš dar nesusižadėjusi'suraukiau antakius nesuprasdama kas čia tokio baisaus.

'Ar tai blogai?'burbtelėjau. Mergina papurtė galvą.

'Ne, tik mes su Caleb esam drauge jau 3-jus metus ir jis nepasiperša man.'ji kiek nuliūdo, taciau nemanau jog bunant 21 reikia jau buti susizadejus,bet ji greitai pakeitė temą apie madas ir makiažą kurio pagal ją man reikia. Bet tai manes nedomino visa tai man neįdomu.

---

Visą kelią iki parduotuvės jutausi taip lyg mane kažkas seka. Atsidusau supratusi jog galbūt aš per daug jaudinuosi.

Įėjusi į parduotuvę patraukiau link saldumynų skyriaus. Dairiausi kažko kas būtų norima mano irganizmui, bet viskas ką radau tai buvo šokoladiniai sausainiai. Kurios aš ir pasiėmiau.

'Sausainiai?'ir tai buvo tas balsas kurio aš nebegaliu pakesti po šianakt ir po įvykių su juo. Po bučinio su juo aš nebenoriu jo matyti dar labiau nei, bet kada anksčiau.

'Cigaretės?'pakėliau antakį nežinodama kodėl to paklausiau.

'Kur eini?'vaikinas sekė mane iki pat kasos ir atsistojo šalia pasidėdamas savo cigaretes šalia mano sausainių.

'Namo eisiu'suburbėjau nežiūrėdama į jį.

'Ar Let'a tavo sesė?'sutrikau nes tai vėl klausimas kurio aš nenorėjau girdėti.

'Ne. Ji m-mano puseserė'atsikosijau jusdama kutenimą gerklėje.

'Ir tu gyveni su ja ir jos mama?'ar ši diena negali būti dar blogesnė?
Linktelėjau jam nenorėdama kalbėti su juo. 'Kodėl?'atsisukau į jį. Jutai kaip mano akys drėgsta ir ašaros vos laikosi prisiminus davo tėvus kurie mirė ir žaizda dar neužgijo manyje.

'Nes mano tėvai m-mirė pr-prieš mėnesį. Todėl man tek-teko atsikraustyti p-pas tetą'nebenorėjau nieko ir palikusi sausainius išbėgau verkdama iš parduotuvės. Bėgau nematydama kelio ir vis girdėjau kaip Zayn rėkia mano vardą bėgdamas iš paskos.