Demon (LT fanfiction)

24

*****Po keturių dienų*****

Visą laiką tiesiog sėdėjau atsirėmu į sieną ,nes daugiau nebuvo ką veikt.Ta mergina sau šnabždėjo įvairias nesąmones ,o aš tik mąsčiau ,kaip man iš čia pabėgt.Ji tikrai negali būt Felicity ,nes ji juk mirus.

-Felicity?.-Paklausiau garsiau pasukus galvą į ją ir ji net nereagavo.Praėjus kelioms minutėms ji pradėjo kartot šį vardą ir juoktis bei linguot į visus šonus.Mano lankas stovėjo toliau nuo mūsų ,o šalia jo gulėjo strėlė ,bet ne mano ,nes matosi jog ji jau čia senai.
-Ar tu medžiotoja?.-Paklausiau jos tačiau ji net nesureagavo.
-Kas tau padėjo sustiprėt?Ar tai Niall?.-Niall vardą pasakiau garsiau ir ji sureagavo.Mačiau ,kaip ji sustingo ir pradėjo kartot jo vardą.
-Jis demonas ,o demonams nevalia vaikščiot žeme.-Garsiau pasakė ji.
-Kaip tu pažįsti Niall?.-Vėl paklausiau jos ir ji užsikimšo ausis.
-Nekartok to vardo jis negali būt ištartas garsiai ,nes mes mirsim taip Veronika?.-Paklausė ji žiūrėdama į siena.
-Taip taip taip.-Pati atsakė ir susisuko į kamuoliuką prie sienos.

Na bent sužinojau ,kad jos vardas Veronika.Kelias minutes gulėjau ,kol pažiūrėjus į metalinį užraktą sugalvojau.Mano grandinės įsitempia maždaug žingsnį ne taip kaip jos kelis.Išsitempiau kiek galėjau ir atsigulus ant žemės su kojom pasiekiau strėlę.Prisitraukiau ją arčiau ir paėmiau į rankas.Kol Veronika užsiiminėjo kažkokiu kalbėjimusi su savimi aš nuėmiau strėlės antgalį ir pradėjo sukioti bei platinti grandinės dalis.Jos negali būti labai stiprios jau bandžiau tokį dalyką ir žinau ,kad man gali pavykt.Staiga man beatliekant tolį darbą išgirdau riksmus.Grindys traškėjo ir pro jas byrėjo žemės bei pjuvenos.

-Demonas atėjo jis atėjo mūsų.-Kalbėjo Veronika ,o aš susiėmiau ir paskubėjau su savo darbu.
-Gelbėkit!-Sušaukiau ,jei ten Niall ar kas nors kas mane pažįsta tai informavau kur aš ir Veronika pradėjo daužyt galvą į akmenys prie jos.
-Užsičiaupk tu jį pakviesi.-Atsisuko į mane raudonom akim ir net neįsivaizduoju ,kas tai per velnias.Ji pradėjo laužyt savo kojos kaulus ,kad išlįstų ir man prasidėjo panika ,nes jei ji išlįs aš  žuvus.Ji su skausmu  sulaužė po viena savo pirščiuką ir taip ranka tilpo išlįst.
-Oh šudas.-Nusikeikiau garsiai ir viską dariau kas įmanoma ,kad ištrūkčiau.

Niekas nepadėjo tik ant rankų atsirado daug žaizdų.Staiga visa patalpa nutilo ir girdėjosi tik riksmai viršuje.Mano kvėpavimas pagreitėjo ir lėtai atsisukau į Veronika ,kurios jau nebuvo.Mano akys plačiai atsimerkė į tamsą aplinkui mane ir dairiausi ieškodama jos.Pasigirdo keistas garsas lyg urzgimas ir pamačiau raudonas akis tamsoje.Nebuvo laiko išsilaisvint ,nes ji greitai prisiartino prie manęs ir pradėjo draskytis.Jaučiau smulkius jos nagų įdrėskimus ant savo kūno ir nieko negalėjau padaryt ji buvo šaltos ir kietos odos.Ji pasilenkė arčiau mano veido ir mačiau jos dantis ,kurie nebuvo ,kaip vampyro ar kokio kito padaro.Ji buvo ,kaip iš kokio siaubo filmo.Išblyškus stora ir kieta balta oda,tankūs ir smailūs dantys bei raudonos akys.

-Demonai turi mirti.-Suurzgė ir pradėjo mane smaugt.Viską ką galėjau padaryt tai su tuo strėlės antgaliu bandyt jai įpjaut ,kas reikalavo daug jėgų.Pakėlus rankas ir pasukus galvą į šoną susivokiau ,kad turiu grandines ant rankų ir nieko nelaukus apsukau jas aplink jos kaklą ir pradėjau ją smaugt ,kas buvo veiksminga nes ji atsitraukė.Staiga rūsio šviesa užsidegė ir prie durų pamačiau kažkokį vaikiną.Jis buvo juodų plaukų ir su daugybe tatuiruočių.Pamatęs mane jis priėjo arčiau ir mačiau jog jis tikrai vampyras.Jis lyg pauostė orą ir priėjęs atplėšė nuo manęs Veroniką.Metė ją tolyn ir ji trenkėsi į sieną.
-Šlykštus padarai.-Suurzgė jis ir pradėjo eit arčiau manęs.

Jau pasiruošiau ,kad man bus įkasta arba kitaip skaudės tačiau jis plikom rankom nuplėšė mano užraktus ir nieko nesakęs išėjo.Supratau ,kad toliau pati turiu kapstytis.Pasiėmiau savo lanką ir užsidėjau  ant nugaros ,nes strėlių neturiu.Užlipau laiptais į viršų ,kur buvo pilna lavonų ir jie nebuvo tik vampyrai čia buvo daugiau žmonių.Lėtai ir tyliai praėjau pro nejudančius ir sustingusius kūnus.Ant žemės gulėjo virtuviniai peiliukai kurie buvo keli įsmigę į žmogaus kūną ,o kiti šalia.Susirinkau juos ir pajudėjau toliau tai yra į lauką ,nes riksmai vis dar nesibaigė.

Pravėriau duris ir pamačiau apie dvidešimt vyrų ,kurie buvo apsukę vieną.Pamačius blondiniškus plaukus ir juodas akis bei kruvinus rūbus susimąsčiau apie Veronikos žodžius Demonas.Jis pagavo mano žvilgsnį ir nieko nelaukęs pradėjo plėšyt gerkles visiems tiems vyrams.Jie tiesiog krito vienas po kito ,kol neliko nei į vieno tik kraujo bala.Po kelių minučių Niall stovėjo ir rankoj laikė kažką nuo ko bėgo kraujas tai buvo panašu į širdį.Iš mano rankų iškrito visi peiliai sudarydami man nereikalingą garsą ir jis atsisuko.Jam iš ranku iškrito tai ką jis turėjo ir jis pradėjo artintis link manęs.Pradėjau eit atgal ,nes tai nebuvo tas Niall ,kurio aš nebijojau tai buvo lyg kažkas ko nepažįstu.Užkliuvau už laiptelio ir jis galiausiai atsirado prie manęs.

-Kate.-Tylesniu ir nusivylusiu balsu kreipėsi jis.Jis pasilenkė prie manęs ir prisilietus jo akys sušvelnėjo.Jis ištiesė man ranką ir padėjo atsistot.
-Niall tu neturėjai žudyt visų tu žmonių.-Sustojau , tačiau jis ragino judėt į mišką.
-Reikėjo Kate už tavo gyvybe jie visi turėjo kentėt.-Suurzgė jis ir toliau tempė per mišką.
-Kur mes einam?.-Paklausiau jo tačiau jis nieko neatsakė ,kai sustojom prie kelių didesnių medžių.
-Prakeikimas Zayn kur tu ?.-Suurzgė jis ir kažko lyg laukėm.Prie mūsų tai yra arčiau manęs prisistatė tas pats vaikinas ,kuris išlaisvino mane.
-Skolą gražinau Horan.-Jis suurzgė ir Niall atsisuko į mane ,nes jis stovėjo per arti.
-Gerai skola už skolą.-Prabilo Niall ir linktelėjęs Zayn dingo.
-Kate tu sveika?.-Prabilo Niall ir priėjo arčiau.Pažvelgė į mano veidą ir lyg tyrinėjo mano veido bruožus.Su kruvina ranka prilietė  ir nubraukė plaukų sruogą nuo akių.
-Man viskas gerai.-Pasakiau vos girdimai ,nes jis buvo taip arti ,kad jaučiau jo kvėpavimą.
-Eikš.-Paliepė jis ir prisiglaudus prie jo jaučiau tą pačią šilumą ,kokią ir prieš kelias dienas.Jis apsikabino mano liemenį ir kilstelėjo.Apsikabinau jo liemenį kojomis ir padėjau galvą jam ant peties,
-Keliaujam namo.-Sušnabždėjo jis ir pastebėjau tik tai jog jam pajudėjus medžiai aplinkui mane pasidarė neišžiūrimi.Užmerkiau akis ir taip užmigau jam ant peties.

Prabudau minkštoj lovoj mūsų namuose.Tik normalioje šviesoje pamačiau mėlynes ant savo rankų ir įbrėžimus nuo Veronikos.Užsiėmiau už kaktos ,nes jaučiausi per daug mieguista ir man vis kartojosi tie žodžiai ,kad Niall demonas.Lėtai išlipau iš lovos ir nusileidau laiptais žemyn ,kur Niall sėdėjo ant grindų prie laiptų atsirėmęs į sieną.Išgirdęs mane jis greit pakėlė galvą ir priėjau arčiau jo.

-Niall kas negerai?.-Tyliai paklausiau ir mačiau jog kažkas tikrai negerai.
-Ten buvo trisdešimt du žmonės Kate ,o aš juos visus nužudžiau.-Girdėjosi kaltė jo balse ir manau čia tokia kaltė ,kuri ateina po to kai kažką padarai.Tai lyg sąžinė tik šiek tiek kitaip.Pritūpiau šalia jo ar apsikabinau.
-Tu nekaltas jie žinojo į ką įsivelia.-Bandžiau tai aiškint nors net neįsivaizdavau kaip pagerint padėtį.Jis pasilenkė prie mano kojų ir padėjo galvą ant jų atsiguldamas ant žemės.
-Aš Demonas.-Sušnabždėjo jis man glostant jo plaukus tyloje.

<3