Demon (LT fanfiction)

6

Lėtai pramerkiau akis ir pamačiau saulės apšviestą kambarį ,po velnių kas vakar nutiko?

Atsikėliau ir atsisėdau ant lovos ,mano ranka buvo apsukta bintu. Atsimenu ,kai  Niall maitinosi ir ..nežinau tikriausiai per vėlai nustojo.Išlipau iš lovos ir nulipau žemyn ,kur jau ant grindų prie sofos stovėjo mūsų maišai iš parduotuvės .Vėl staigus ir garsus trinksmas nuaidėjo tikriausiai Niall rūsį ir vėl išsilieja trankydamas bokso kriauše.Nulipus laiptais žemyn ir pamačiau ,kad mano spėjimas buvo teisingas.

-Labas rytas.-Pasisveikinau ir jis kiek išsigandęs atsisuko.
-Labas tu neturėtum čia būti.-Jis ir vėl buvo šaltas. Suurzgęs trenkė paskutinį smūgį į kriaušę ir atsisuko į mane.
-Niall ,kas vakar nutiko?.-Paklausiau ir jis pakėlė savo mėlynas akis į mane.
-Tu vos nemirei ,nes norėjau išgert visą tavo kraują.-Prisipažino jis.Pažiūrėjau į savo ranką ,kuri buvo apibintuota ir ją tikrai skaudėjo.
-Hey tu nekaltas ,kad maitiniesi krauju juk aš gyva  ,o tai gerai.-Bandžiau pajuokaut ,bet jis kaip mačiau nenori.
-Kodėl tu toks?
-Koks? Pabaisa? Monstras?.-Užrėkė jis eidamas artyn prie manęs ,kai mano širdis pradėjo daužytis vis labiau .Jis sustojo visiškai arti ,o man trauktis nebuvo kur ,nes buvau priremta prie sienos.
-Kodėl tu toks šaltas ir nenori būt draugais ,visą laiką vienas ir užsidaręs?.-Jo akys sutiko manas ir jos buvo kupinos pykčio .
-Kate tu man ne draugė ir aš nenoriu ,kad tokia būtum ar tau dar nedašuto į tavo tą mažą galvelę ,kad man nusispjaut ant tavęs tiesiog palik mane ramybėj aš noriu gyvent ,kaip anksčiau.-Užrėkė jis tiesiai man į veidą ir laikiau sukandu lūpą ,kad neapsiverkčiau.Tiesiog gyliai įkvėpiau ir nusivaliau besikaupiančias ašaras.

-Jeigu tu taip  manai jog tau geriau bus tada aš irgi nenoriu būt tavo drauge.-Vos sulaikiau ašaras ir išėjau iš to prakeikto rūsio.Jis nesveikas ir savanaudis.Parašytose knygose apie vampyru meile jie turėjo paminėt ,kad jie  beširdžiai ir pabaisos.

Pasiėmiau savo maišus su rūbais ir nuskubėjau į vonia ,man reikėjo persirengt ir nusimaudyt.Nusimaudžiau su tuo prakeiktu bintu ,o vėliau jį atrišau ir skausmas padidėjo ,nes žaizda buvo atvira ir didelė.Vonioje vaistinėlės nebuvo ir tai jo kaltė.Apsirengus išėjau ,o jis ,kaip tik grįžo iš rūsio ir nužvelgė mane, tiesiog nieko nesakiau ir praėjau ieškodama vaistinėlės.Susiradus ją pradėjau savo apibintavimą ,kas buvo kaip katastrofa ir mane tai per daug sunervino niekaip negalėjau tinkamai apsivyniot ir užsirišt binto.Pyktis ir nervai susikaupė ir nesusilaikius mečiau tą vaistinėlę į sieną .

-Prakeikimas.-Nusikeikiau ir pakėlus akis pamačiau Niall virtuvėje.Jis stovėjo ir žiūrėjo į mane tokiu gailiu žvilgsniu ,kad tuoj apsiverksiu arba mesiu ką nors. Visi mano jausmai susimaišė ir nebežinau kas man darosi.Jis surinko visus daiktus ir padėjo man ant stalo.Priėjo prie manęs ir atkišo rankas ,kad duočiau savo ranką.
-Tai dabar jau draugas ?.-Piktai išrėžiau ir jis keistai nusišypsojo.
-Tiesiog negaliu žiūrėt į tavo nevykėlės sugebėjimus.-Tai ištaręs greit apibintavo mano ranką ,o tada tiesiog išėjo.Žinomą dabar jis mane ir žemins puikumėlis.

Grįžau į jo kambarį ir visą dieną praleidau žiūrėdama į vieną sieną ,nes nesiruošiu būt su juo.Nuo ryto taip pragulėjau iki vakaro ,kai maždaug antra nakties pajaučiau kažką lovoj šalia savęs.Greit prabudau ir pašokus įjungiau šviesą.

-Ką tu darai Niall?.-Užrėkiau ant jo nes jis gulėjo šalia manęs.
-Oh sveika Kate ,kaip sekasi?.-Jis tikrai apsvaigęs vien iš balso jaučiu ir tas meilumas.
-Blogai ir kiek pamiršai mes ne draugai taigi išeinu.-Pasiėmiau pagalve ir išėjau ant sofos.Gulėjau ramiai ant sofos susisukus į savo pleduką ir ruošiausi užmigt.
-Užkalbėjimas.-Balsas už manęs prabilo ,o atsisukus pamačiau Niall.
-Ką?
-Tu nori sužinot ,kodėl pasiuntinių vaikinukas pamiršta visada mano adresą tai užkalbėjimo galia.- Priėjęs arčiau atsisėdo.
-Man nerūpi.-Nusukau akis į sieną tačiau jis įsitaisė ant sofos.
-Mes negalim būt draugais Kate.-Jis vėl tai pakartojo kokį šimtąjį kartą ir mane tai jau nervina.
-Žinai šitai jau girdėjau ir man jau nebeįdomu.-Sarkastiškai išsireiškiau.
-Aš per ilgai gyvenau ,kad leisčiau sau patirti tą patį skausmą.Visi mylimi žmonės aplinkui mane mirė.Neturiu draugų nes jie visi pasens ir mirs arba kažkas kerštaudamas nužudys .Vampyrai neturi silpnų vietų jei jie neturi draugų ir mylimųjų.Negaliu leist tau mirt vien dėl mano užgaidos ,kad noriu kažko šalia.-Jis atsiduso ir jau norėjo atsistot nuo sofos ,tačiau po šitokio jo išsikalbėjimo negaliu leist jam išeit iš čia.Pagriebiau jam už rankos ir pasodinau šalia savęs.
-Atsiprašau aš nežinojau.-Sušnabždėjau ir jis pradėjo keistai šypsotis lyg būtų užblokavęs tai ką pasakojo nesenai.
-Hmm gal turi dar kažką paklaust pirmyn.
-Ar tu žudai žmones dėl maisto?.-Paklausiau ir jis papurtė galvą.
-Ne ne aš maitinuosi gyvūnų krauju ,kuris aišku tik palaiko mano gyvybę ,bet nesuteikia tiek jėgų kiek galiu turėt.Tačiau tai būtų ne tas pats ,kas maitintis tavuoju krauju .-Nusijuokė jis ,kas buvo šiek tiek baugu.
-Ar kažkada turėjai mylimąją?.-Paklausiau ir jis kiek pagalvojo.
-Yeah prieš maždaug 120metų aš jai perplėšiau gerklę ,kai mes mylėjomės.-Tai siaubinga ,todėl jis daugiau nieko ir neprisileidžia arčiau.

-Kodėl viską pasakoji taip ramiai?.-Suraukus antakius pažiūrėjau jam į akis.

-Nes išmokau užblokuot savo emocijas ,be to praėjo labai daug metų. Prisimenu ,kaip ji mirė tiesiai man ant rankų , jai mirus  išjugiau visus jausmus ir nužudžiau visu žmones esančius mano mieste.-Sėdėjau pakraupus .

-O tu ar turi mylimų žmonių?
-Am mano tėvai mirė kai man buvo dešimt todėl gyvenau su Vike ir jos mama.Turėjau vaikiną su kuriuo buvau apie mėnesį ir jis per daug spaudė mane dėl sexo todėl taip ir išsiskyrėm tačiau manau tai man į naudą ,nes kaip dabar suprantu aš jo nemylėjau tikrai neaukočiau savo gyvybės dėl jo jei reikėtų.-Išpasakojau viską ir jis įdėmiai stebėjo mano akis ,kas buvo keista.
-Ar tu dažnai nori perplėšt man gerklę?.-Sušnabždėjau ir jis nusijuokė ,o tada susikaupė ties mano akimis.
-Tu net neįsivaizduoji ,kaip sunku susivaldyt ,kai tu esi taip arti ir jaust tavo širdies ritmą pumpuojant kraują.Kiekvieną minutę įsivaizduoju tavo kraujo skonį ir tai sunkiausia ką man reikia išgyvent būnant su tavim.-Po žodžių jis nutilo ir žiūrėdamas man į akis pradėjo artintis prie manęs.Žinau kas nutiks ir aš noriu to nors ir jis kitą dieną to neprisimins dėl alkoholio.Jam sustojus pati pasilenkiau ant jo ir priglaudžiau savo lūpas prie jo putlių. Po kelių sekundžių jis atsakė į mano bučinį ir tai tapo daugiau nei paprastas bučinys ,nes aš parverčiau jį ant sofos ir užlipau ant jo.Apsižergiau jo kūną savo kojomis ir pagilinau bučinį.Krimstelėjau jo apatinę lūpą ir jis davė man įėjimą ,kol atmosfera vis kaito.Rankomis keliavau po jo marškinėliai ir liečiau jo kūną.Tai buvo ne tas pats kas glamonėtis su savo buvusiu ,nes dabar jaučiu tą elektros srovę einančia per visą kūną ir nenoriu sustot.
-Sustok Kate.-Suurzgė į lūpas Niall tačiau aš nestojau ,kol galiausiai jo rankos atsirado ant mano klubų ir jis patraukė mane.
-Atleisk aš...oh dieve kokia gėda.-Sumikčiojau ir su raudonais žandais nubėgau į kambarį.

Aš pasielgiau ,kaip kokia kekšė ir vos jo neišprievartavau ant sofos.Tikiuosi jis pamirš tai ,nes nežinau kaip pažiūrėsiu jam į akis juk tiesiogiai lipau ant jo.Atsiguliau į lovą ir vis negalėjau išmest to bučinio iš galvos.Jis buvo toks aistringas. Atrodė ,kad niekada nesustosiu ir norėjau vis daugiau.

Mano mintis nutraukė ,kai netyčia su koja užkabinau naktini staliuką prie lovos ir iš jo kažkas iškrito.Pakilus nuo lovos paėmiau kažkokia juodą knygutę ji buvo tikriausiai ant staliuko dugno. Ji atrodė siaubingai sena ,nes ji buvo susidėvėjus lyg ji būtų gulėjusi čia šimtą metų.

Atvėriau ir pradėjau skaityt

"1850 metai Rugpjūčio 17 diena.Aš pirmą kartą pamačiau ją.Jos plaukai tobulai krito ant jos pečių ,o šypsena tirpdė kiekvieną..."

Jus jis minėjo kažką apie savo meilę ,kuri buvo jo gyvenime maždaug prieš 120 metų.Praverčiu puslapius toliau

"1894metai Spalio 5 diena aš ją nužudžiau.Tai turėjo būt pirma mūsų meilės naktis ,tačiau aš nesusivaldžiau ir perplėšiau jai gerklę.Išjungiau savo jausmus ir dabar tai tik prisiminimas kuris nieko man nereiškia.Prieš tai išsiliejau visą pyktį ir nužudžiau visus miestelio žmones ,nors jie ir maldavo pasigailėjimo.Paskutinė buvo mano sesuo dėl ko gailiuosi labiausiai ,tačiau dabar tai neturi reikšmės..."

Nenorėjau toliau skaityt nes bijojau ką rasiu ,todėl perverčiau toliau ir radau kažkokius piešinius su akimis.

"1897 metai. Išsiaiškinau ką reiškia akių spalvos.Tamsiai juodos ir susitraukia vyzdžiai- pyktis ir žudymas.Tamsiai juodos ir vyzdžiai išsiplėtę-Lytiškai susijaudinęs arba ištroškęs."

 Perskaičius kelis tuos puslapius galiu susidaryt maždaug paveikslą apie jį.

Nulipau nuo lovos ir pasilenkus po spintele pakišau ranką rasdama kažkokia slaptą lentyna. Padėjau atgal jo užrašus ,kur radau .Jis tą merginą mylėjo ,bet atrodo lyg ta meilė nebuvo pakankamai stipri jog jis susivaldytu.

<3