Demon (LT fanfiction)

30

Išėjau į lauką ir atsisukau į Niall ,kuris buvo su plačia šypsena.

-Kodėl tu šypsaisi?.-Paklausiau ir jis sukikeno.
-Tavo užpakaliukas toks dailus.-Jis gyliai kvėpuodamas pasakė.
-Man rodos per daug tave veikia visas tas mano kraujas.-Nusijuokiau ir nuėjus į garažą atsinešiau lanką su strėlėm.Jis stovėjo kieme ir kiek mačiau gyliai įkvėpė ir iškvėpė bandydamas susikaupt.
-Nagi parodyk klase mažuti jei sakai ,kad aš dar daug ko nemoku.-Nusijuokiau ir padaviau jam lanką.
-Oh senai to nedariau.-Atsiduso jis.
-Ar tai reiškia ,kad tu nemoki?.-Kilstelėjau vieną antakį ir jis papurtė galvą su šypsena.
-Provokuotoja.-Nusijuokė ir pasiėmė lanką į rankas ,kaip reikia bei kelias strėles.
-Ką nori ,kad padaryčiau?.-Paklausė pasukęs galvą į mane.Apsidairiau aplinkui ir nieko nebuvo ,kas prilygtų geresniam iššūkiui.Atsidusau ir nuėjus į garažą pasiėmiau žalius beisbolo kamuoliukus.
-Aš metu tu pataikai.-Paliepiau jam ir jo veide atsirado plati šypsena.
-Be problemų.-Nusijuokė jis. Okey pažiūrėkim ,ką jis sugeba.Daviau jam šešias strėles ,nes šeši kamuoliukai ir jis vieną strėlę gražino man atgal.
-Galiu ir kitaip.-Pasitikinčiai pasakė ir atsisuko į atvirą pievą prie namo.

Paėmiau iš kart tris kamuoliukus ir mečiau vienu metu ,kad jis turėtų problemų ,kol neįkrito jie į duobe šalia kelio ir nedingo.Paleidus pirmus du paleidau ir kitus tris ,o jis labai grietai paleido penkias strėles beveik net nežiūrėdamas į kamuoliukus.Jis atleido lanką ir atsisuko į mane.

-Manai pataikei bent į vieną?
-Ne manau ,o žinau.-Atsakė jis didžiuodamasis savim ir nuėjau pažiūrėt kamuoliukų.Visi buvo persmeigti strėlių ,o du buvo persmeigti su viena strėle.Kaip jis taip sugebėjo aš niekada taip nepadaryčiau.
-Turiu pripažint tu profas.-Pripažinau atsisukus į jį.
-Aš sutvertas tam.-Nusijuokė ir padavė lanką man.
-Žiūrim ką tu sugebi.-Padavė man lanką ir tą vieną strėlę ,kurios neišnaudojo.Paėmė jau jo persmeigtą kamuoliuką ir ištraukė strėlę.
-Pasiruošk.-Liepė  ir nesupratau ,kas bus ,kai jis išmetė kamuoliuką į aukštį ,kažkur link miško.
-Oh šūdas.-Nusikeikiau ir įtempus lanką ieškojau ,kur tas prakeiktas kamuoliukas.Kažkokia nesąmonė taip neįmanoma pataikyt.Staiga kamuoliukas nusileido ir trenkėsi į mašinos stogą ir vėl nuskrido link medžių.Atsipūčiau ir atleidau lanką.
-Tai neįmanomą Niall.-Suurzgiau ir jis nusijuokė.
-Žiūrėk ir mokykis.-Paėmė kitą jo jau persmeigtą kamuoliuką ir metė į dangų taip kaip ir man.Aš nieko nemačiau apsiniaukusiam danguj ,kuris buvo tamsus ,o Niall susikaupęs žiūrėjo į jį.Po kelių sekundžių iššovė į tamsą ir aš garsiai nusijuokiau.
-Manau prašovei.-Nusijuokiau garsiai ir jis nusišypsojo.
-Nope.-Šyptelėjo ir iš dangaus nukrito kamuoliukas ,o per jį pervertos dvi strėlės.
-Kas per velnias? Kaip tu ?.-Negalėjau susiprast ,kaip jis taip sugebėjo.
-Vampyro regėjimas mieloji.-Nusijuokė jis.
-Ach taip pamiršau.-Atsidusau ir jis atidavė man lanką.
-Taigi sakai vampyro rega leidžia matyt tamsoje?
-Taip tu tampi ,kaip medžiojantis gyvūnas ir susitelki ties vienu.-Rimčiau leptelėjo.
-Matai kaip.-Surimtėjau ir aš.Padėjau lanką atgal ant stalo garaže ir atsisukau į jį.
-Pažaiskime su tavo sugebėjimais.-Sušnabždėjau ir jo veide atsirado šelmiška šypsena.
-Gerai pažaiskim.
-Aš einu į mišką ir po penkių minučių tu eini manęs ieškot su savo sugebėjimais.
-Gerai ,o kas iš to?.-Paklausė jis.
-Jei manęs nerandi per dešimt minučių tu man papasakoji ,kaip tave pavertė.-Pasakiau ir jo veidas pasikeitė.
-Man nepatinka ši mintis.-Suurzgė jis.
-O jei tu laimi gauni mane.-Flirtuojamai pasakiau ir jis nužvelgė mano kūną nuo galvos iki kojų.
-Gerai juk ir taip aišku ,kad aš laimėsiu.-Nusijuokė jis.
-Pažiūrėsim.-Mirktelėjau ir jis pažiūrėjo į laikrodį ant savo rankos.
-Turi penkias minutes.-Rimtai tarė ir užsidėjus patogesnius batus nubėgau į mišką.Žinau ,kad mano kūno kvapą jis jaučia net per kilometrą ar net toliau.Nusivilkau jo džemperį ir pakabinau ant medžio.Likau su juodom aptemptom  kelnėm ir maikute ant šleikučių.Krūtinė kilnojosi ,kaip pašėlus ,kai bėgau tolyn mišku.Nežinau kiek jau laiko praėjo ,bet negaliu leisti jam rast mane.Turiu sužinot jo paslaptį ir kodėl jis man jos nesako apie jo pavertimą.
-Aš ateinu Kate.-Išgirdau jo balsą nuaidėjusį per visą mišką ir pagreitinau savo judesius.

Bėgau kuo puikiausiai ,kol neužkliuvau už kažkokios šakos ir neįkritau į duobę.Ji buvo pilna samanų ir vandens iki puses mano kūno.Kas per velnias?Bandžiau išlipti ,bet kiek judinausi tiek žemės krito ant manęs.Atsidusau ir tiesiog atsirėmiau į vieną šoną.Teks pasiduoti ir sėdėt duobėj ,kol Niall mane ras.Kadangi jau buvo išaušę ,bet dangus apsiniaukęs pajaučiau ,kaip pradeda lašėt maši lašiukai iš dangaus.Duobėje ,kurioje buvau vanduo kilo ir pasistiebus džiaugiausi oru.Velnias kur jis yra.Pamačiau ant samanų ropojančius tarakonus ,kurie lipo į vandenį ir jaučiau ,kad kažkas liečia mano koją oh šhit.

-Niall?.-Išsigandus sušaukiau ,bet nieko negirdėjau per tą sušiktą lietų.Lietaus lašai vis didėjo ,o dangus vis niaukėsi ,kol pradėjo griaudėt lietus ir stipriai lyt.Šaunuolė Kate prisidirbai ant savo durnos galvos.

<3