Demon (LT fanfiction)

43

-Manau mes turėtume jau išlipti iš lovos.-Sukikenau ir po mano žodžių suskambėjo durų skambutis.Atsisukau į Niall ,nes aš tai tikrai nieko nekviečiau ,o dėl jo nesu tikra.

-Žinai kas tai?.-Paklausiau jo ir jis greit pakilo nuo lovos.Mačiau jo žvilgsnyje sumišimą ,o gal net susirūpinimą.
-Niall?.-Dar kartą paklausiau ,kai jis greit dingo iš kambario.Žinomą aš stengiausi greit bėgt į apačią ,kad pasivyt jį ,tačiau juk tai beviltišką.Nulipus žemyn atėjau į svetainę ir pradėjau eit link Niall ,kuris stovėjo tarp durų ir užstojo kitą žmogų.
-Kodėl tu...-Norėjau apibart jį ,bet jam pasitraukus nuo durų pamačiau Vike.
-Vike? Ką čia veiki?.-Negaliu dabar susivokt juk sakiau jai nesiartint link manęs.
-Kate man reikėjo tave pamatyt aš nebežinau kas man darosi.-Pradėjo verkt ji ,tačiau negalėjo įeit į namus ,kad ją apkabinčiau.
-Kas atsitiko?Ką tu padarei?.-Iš kart išsigandau ,nes nežinia ,ką ji su vampyrės gebėjimais galėjo padaryt.
-Aš labai atsiprašau tiesiog negalėjau susivaldyt.-Ji valėsi ašaras ,kurios nenustojo bėgt ,o tai mane dar daugiau gąsdino ,todėl priėjau arčiau durų ,tačiau Niall sulaikė su ranka ,kad neišeičiau į lauką.
-Vike sakyk ką padarei?.-Jau pakėlus balsą ištariau ir ji pakėlė akis į mane ,kuriose mačiau kažką baisaus ,ko tikroji Vike neturėjo.
-Aš nužudžiau mama.-Ji dar garsiau sukūkčiojo ,o aš stovėjau ir vis dar bandžiau suvirškint informaciją.
-Prašau pasakyk ,kad tu ne rimtai?.-Negalėjau laikyt ašarų juk nesenai dar mačiau Diną.Nors ji ir norėjo mane uždaryt į kažkokią skylę ir manim netikėjo vis dėlto ji mano teta.Atsisukau į Niall ,o tada atgal į Vike.
-Tu nesveika Vike.Tu nužudei savo mamą.-Jau sušaukiau ant jos valydama ašaras.
-Aš norėjau ją pamatyt ir paaiškinau jai viską....ir... tačiau ji manim netikėjo ....norėjo mane uždaryt ir mes susiginčiojom ,o ....aš tiesiog nesusivaldžiau.-Ji atrodė tokia sugniuždyta juk ką tik nužudė savo mamą.
-Kaip tu galėjai Vike? Kuo tu pavirtai?.-Nusivaliau ašaras ir pažiūrėjau į ją pasišlykštėjus.
-Tu nežinai ką reiškia būti tokia Kate.Neteisk manęs jei nežinai ką reiškia kraujo troškimas.Tau gerai ,kai nuo visų kvailysčių tave saugo jis ,bet man reikia su šituo kovot vienai.Mane pavertė ir paliko likimo valiai ,nes tu nužudei Jake.-Ji toliau verkė ir jau šaukė ant manęs ,kas Niall nepatiko ir jo kūnas iš kart įsitempė.
-Tai nepasiteisinimas nuo mamos nužudymo Vike.Tau atrodo lengva ką aš turiu tačiau taip nėra.Iš vis tu neturėjai čia ateit Vike juk vos nenužudei Niall ir vėliau manęs dėl Jake troškimo.-Jau nusiraminau ,kaip ir ji.
-AŠ neturiu daugiau nieko tik tave.-Jo balsas buvo plonas ir man tiesiog pasidarė jos gaila.

Mes ši tiek metų buvom ,kaip sese ,o dabar aš ją atstumiu.Galbūt ji grįžta po to ,kai išsiskyrėm per Jake nužudymą.Mano mintyse sukosi ją pakviest į namus ,bet pirmiau atsisukau į Niall ,kurio akys rodė ,kad net negalvočiau apie tai.Kiek pagalvojau ir žengiau žinsnį arčiau jos taip atsirasdama už durų.

-Kate grįžk atgal.-Paliepė Niall tačiau neklausiau ir priėjus prie Vikė apsikabinau ją.
-Niall jai reikia manęs tiesiog nesikišk.-Paliepiau jam ir stipriau apsikabinau ,kaip ir ji mane.Girdėjau ,kaip Niall įėjo į namus atgal ir nuėjo į virtuvę taip duodamas mums privatumo ,bet žinau kad vis vien klausysis.Apsikabinimas buvo kitoks nei visada aš nejaučiau tos šilumos ir pilnumo ,kuriuo dažniausiai užpildydavom viena kitą.
-Aš labai atsiprašau.-Ji sušnabždėjo prie mano plaukų.
-Viskas gerai mes tai ištversim.-Sušnabždėjau jai atgal ir ji stipriau apsikabino mano liemenį.
-Aš labai labai atsiprašau.-Ji vėl prabilo ir supratau ,kad čia kažkas ne to ,kai pajaučiau jos kvėpavimą sau prie kaklo ,bet gal man tik pasirodo.
-Užteks atsiprašymų Vike.-Nervingai pasakiau ir bandžiau toliau nejaust jos veido prie mano kaklo.
-Aš tikrai atsiprašau ,bet turiu tai padaryt.-Sušnabždėjo ji ir panorau atsitraukt nuo jos ,tačiau ji stipriai mane laikė.
-Už ką atsiprašai?.-Supanikavau ir pajaučiau ,kaip jos iltis perduria mano kaklą.Surikau iš skausmo ,nes ji nebuvo švelni ,kaip Niall ji buvo grubi ir jaučiau ,kaip plešią mano odą nuo kaklo.Staigiu judesiu ji buvo atplėšta nuo manęs ir buvau įstumta atgal į namus ,tai buvo Niall.Per Vikės lūpas vis dar bėgo mano kraujas ir ji apsilaižė jas žvelgdama į mane.
-Vike ko tu nori?.-Pasakiau pasirėmus į sieną ir laikydama ant kaklo žaizdos.Niall iš kart grįžo pro duris atgal į namus ir prilaikė mane savo rankose.
-Tai ko nori visi tokie ,kaip aš.Tu nužudei mano kūrėja.-Ji atrodė tokia bejausmė.Pakėliau akis į ją ir jai iš nugaros pamačiau Harry ,ką jis čia veikia? Jis priėjo prie Vikės ir sučiupo ją už kaklo.
-Tu ta vandens drumstėja?.-Jis nužvelgė jos kūną ir nebūtų Harry jei nesustotų sekundei prie jos krūtinės.
-Gaila.-Jis šyptelėjo ir palenkė ją arčiau savęs akių kontaktui.
-Įsakau tau pamiršti savo kūrėja Jake ir visą gyvenimo dalį su Kate.Tu čia nebuvai ir tu nepažįsti nei vieno iš mūsų.Tave pavertė atsitiktinis vyrukas ir tu likai viena.Iš savo žmogiško gyvenimo tu nieko neprisiminsi nei vieno veido nei vieno vardo.Viską ką tu žinosi tai ,kad esi kalta dėl motinos mirties.-Po jo žodžių ji atrodė sumišus ir pasimetus.Jis ją paleido ir ji užsiėmė už kaklo.Atsisuko į mus su Niall ir tada vėl į Harry.
-Kas jūs?.-Ji paklausė ir buvo skaudu ,kad neprisimena manęs nei kiek.Aš jai kaip svetimas žmogus.Staiga jai sukilo visos emocijos ir ji pradėjo verkt.
-Aš nužudžiau savo mama,aš pabaisa.-Ji šnabždėjau sau ir dingo palikdama mus vienus.
-Kodėl taip padarei?.-Sušaukiau ant Harry.
-Ji niekada nepasikeis Vike Jake ,kaip jos kūrėjas išjungė jai emocijas.-Paaiškino Niall ,kaip matau jie susimokę.
-Taip ,bet kodėl liepei pamiršt ir mane ,bei tai ,kad kaltintu save dėl mamos mirties juk tai didžiulis skausmas.
-Ji turi nesimėgaut tuo ką padarė ,o kentėt.-Jau įsikišo ir Niall savo rūsčiu žvilgsniu.
-Kada tu tapai toks žiaurus?.-Buvau pikta ant jų ,kad šitaip pasielgė su Vike nepasitarę su manim.
-Nenoriu ,kad ji grįžtų ir žalotu tave Kate ,o prisiminimai apie tave ją būtų atvedę visada pas tave.Ji pažinotų tik tave todėl nuo jos niekada nepabėgtum.-Jis kalbėjo žiūrėdamas man į akis.
-Hm tai mano darbas čia jau baigtas? Gal turit ką užkąst?.-Paklausė Harry įeidamas vidun.Žinomą juk pakviečiau praeitą kartą tai dabar ir vaikščios.Niall uždarė duris ir atvedė mane į virtuvę ,pasodino ant kėdės.Pats dingo ir po kelių sekundžių atsirado su tuo pačiu peiliuku.Pastatė stiklinę ir prapjovęs ranką prilašino į ją kraujo ir atkišo man.Patraukiau ranką nuo sudraskyto kaklo ir Harry iš kart sureagavęs atsisuko į mane.Jis gyliai įkvėpė ir jo akys pajuodavo.
-Nenustembu ,kad ji norėjo tave suplėšyt.-Pajuokavo Harry ir apsilaižė lūpas.
-Harry.-Suurzgė Niall ir paėmiau stiklinę į rankas ,o tada gurgštelėjau to raudono skysčio.Mačiau ,kaip Niall žaizda užsitraukia man prie akių ir jaučiau ,kaip skausmas kakle po biški dingsta.
-Ką aš blogo pasakiau ,juk tu pats žinai ,kaip kvepia ji ir jos kraujas kodėl jai to nepasakai.-Harry vaidino lyg nekalta iškėlęs rankas į viršų.
-Ko nepasakai?.-Susidomėjau dar daugiau.
-Nieko tai kvailas dalykas ir net nesvarbus.-Suurzgė jis ir stebėjo ,kad toliau gerčiau jo kraują.
-Jei tu nepasakysi aš pasakysiu.-Prabilo Harry ir Niall atsisuko į jį įspėjamu žvilgsniu.
-Arba galiu priverst tave pasakyt.-Tai buvo vėl Harry žodžiai.
-Harry užsičiaupk juk tai nesvarbu ir kvaila tikėti tuo kas parašyta kažkokiam užraše.-Jis aiškino jau be įniršio ,nes spėju nenorėjo ,būt užkalbėtas Harry.
-Ar tai kažkas kas turi bendro su manim ? Jei taip tai aš noriu žinot.-Atsistojau nuo kėdės pastatydama stiklinę į kriauklę.
-Brangute viskas sukasi aplink tave ir tavo kraują.-Nusijuokė Harry gurgšteldamas kraujo iš kitos stiklinės.
-Eww ,kas tai ? Gal gyvūno kraujas?.-Nusijuokė pasišlykštėjęs ir padėjo stiklinę atgal.
-Tiesa sakant taip tai stirnos kraujas.-Informavo jį Niall.
-Na akivaizdu ,kad tu jo negeri ,nes turi šią gražuole.-Harry apsilaižė lūpas ir kol Niall nematė man mirktelėjo.Pala ar jis rimtai man mirktelėjo?
-Man gana su tom paslaptim staigiai abudu sakot ,kuo jau mano tas kraujas toks nuostabus.-Paliepiau ir jie susižvalgė.
-Tokių ,kaip tu gimsta kas šimtą metų...-Pradėjo Harry tačiau Niall jį nutraukė.
-Harry nustok.-Paliepė jis.
-Niall aš noriu žinot.-Susiraukiau ir jis užtilo.Atsisukau į Harry taip leisdama jam tęsti.
-Kaip ir sakiau tokių ,kaip tu gimsta tik vienas ,kas šimtą metų.Jie turi unikalia kraujo grupę ,kurios pasaulyje niekas negali nustatyt.Jų kraujas saldus ir tyras ,o kvapą gali užuosti mylios atstumu.Vampyrams tokių žmonių kraujas suteikia dvigubai daugiau jėgų ,tačiau tai labai didelė rizika.Matai anksčiau ar vėliau jie visi mirdavo ,nes tokia jų lemtis.Galiausiai jie visiškai užvaldo vampyro mintis ir kūną ,kol jis išeina iš proto ir besaugodamas pats atima gyvybę.Tu tikriausiai net nenumanai ,kaip tavo kraujas varo iš proto tuos ,kurie jį geria.-Nusijuokė jis ir atsisukau į Niall.Jis visada sakė ,kad varau jį iš proto tačiau aš maniau tai tik metafora.
-Ką man daryt? Aš nenoriu jo išvest iš proto.Ar jūs juokaujat ,nes jei taip tai pasakykit dabar kol nepatikėjau.-Žvalgiausi į juos tačiau jei tylėjo.O dieve aš ,kaip ir pasmerkta mirti ,nes mano tokia lemtis.
-Tai neišvesk manęs iš proto ,o tai ką Harry pasakojo yra tiesiog vampyrų pramanai ,kuriuos jie perduoda iš kartos į kartą.-Bandė aiškint Niall.
-Bet juk pats sakei ,kad mano kraujas neįtikėtinai saldus.-Priminiau jam.
-Tavo tiesiog saldus kraujas ir viskas nėra čia ko daryt problemos ,o Harry turėtum mažiau tikėt tokiom nesąmonėm.-Niall rūsčiu žvilgsniu pažiūrėjo į Harry.
-Taip žinomą tai istorija apie pirmą tokią porą irgi išgalvota?.-Nusijuokė Harry.
-Pora?.-Atsisukau į Harry ,kad vėl tęstų.
-Tai lyg ir vampyrų istorija.Sakoma ,kad dievai atsiuntė puolusį angelą į žemę ,kad jis sudarytų lygybę tarp žmonių tačiau su juo atsiuntė ir kitos lyties angelą.Tai buvo tyra siela ,kuri turėjo padėt puolusiam angelui sudaryt lygybę ir sugrąžint jį atgal į dangų.Toliau pasakojama ,kad puolęs angelas išgėrė tyrą angelo kraują ir dievai jį prakeikė amžinai gyventi žemėję ir niekada nesenti.Negalėti sukurti šeimos,visą amžinybę maitintis krauju ir pamilti tokią pačia nekaltą ir tyrą būtybę ,kaip angelas ,kurį jis nužudė.Tačiau viskas meile nesibaigė ,nes tyro kraujo troškimas nugalėjo jį ir jis vėl jo paragavo.-Harry nutilo ,o aš bandžiau suvirškint šitą neįtikėtiną pasakojimą su dievais.
-Pala ,bet prakeiktas tai buvo tik jis.-Pasakiau ,kas buvo logiška.
-Bet mes jo kūriniai.-Paaiškino Harry.
-Ne čia visiška pasaka ,juk aš tau ne koks angelas ar panašiai.-Nusijuokiau.
-Bet tu tyro kraujo Kate.Dievų prakeiksmas krenta ant jūsų pečių ,kaip toj istorijoj.Tu tyra siela ,o jis demonas kritęs iš dangaus.Argi jūs nesakėt ,kad mylit vienas kitą?.-Pažiūrėjau į Niall tada vėl į Harry.
-Tai tu nori pasakyt ,kad mes prakeikti ir Niall mane kažkada nužudys?.-Dabar tikrai pasimečiau.
-Nebent...na kai ,kurie spėlioja ,kad istorija ir prakeiksmas gali pasibaigt ,jei puolęs angelas arba kitaip sakant vampyras nugalės kraujo troškimą.-Nusišypsojo jis.
-Okey tai nėra sunku ,juk Niall visada susilaiko ,kai maitinasi iš manęs.-Su atsisukau į Niall su šypsena.
-Taip žinomą tačiau jis visada galvoja apie išsiurbimą iki paskutinio lašo.-Nusijuokė Harry.Priėjau prie Niall ir apsikabinau per kakla suliesdama mūsų kaktas ,kad matyčiau jo mėlynas akis prieš mane.
-Viskas bus gerai.-Menkai šyptelėjau ir suliečiau trumpam mūsų lūpas.Atsitraukus apsilaižiau lūpas ir vėl nusišypsojau jam paimdama mūsų ranką ir supindama pirštus.
-Oh god aš jau gal eisiu nes meilės seilės mane vimdo.-Nusijuokė garbanius padėdamas stiklinę ant stalo.
-Taip žinomą ,o didelė krūtinė jau gerai.-Pasišaipiau iš jo.
-Ji visada gerai.-Mirktelėjo ir išėjo.Atsisukau į Niall ,kurio akyse mačiau nerimą.
-Hey juk sakiau viskas bus gerai juk negalim tikėt knygomis ,o įrodymų nėra ,kad tai tikra.-Šyptelėja suėmus jo veidą į savo delnus ,tačiau jis vis vien kažką mąstė.Nejau įrodymų yra?Pala ,o iš kur Harry sakė tiek daug žino?
-Tai neparašyta knygose šis pasakojimas eina iš kartos į kartą.-Sušnabždėjo jis.
-Bek juk tai galėjo būt išgalvotas pasakojimas senų vampyrų ,kad negertumėt tyro kraujo.-Nusijuokiau tačiau jis nebuvo linksmas.
-Harry buvo tas ,kuris sužinojo jog prakeiksmas galioja.

<3